Gegrėnų piliakalnis

Gegrėnų piliakalnis
[[Image:|250px]]

Gegrėnų piliakalnis
Koordinatės
56°05′21.4″ š. pl. 21°56′02.6″ r. ilg. / 56.089278°š. pl. 21.934056°r. ilg. / 56.089278; 21.934056Koordinatės: 56°05′21.4″ š. pl. 21°56′02.6″ r. ilg. / 56.089278°š. pl. 21.934056°r. ilg. / 56.089278; 21.934056
Savivaldybė Plungės rajonas
Seniūnija Žemaičių Kalvarijos seniūnija
Aukštis I – 8­-10, II – 10-15 m
Plotas I – 48x27 m
II – 110x100
Naudotas 1 tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1949, 1964
Registro Nr. A794P / 17180 / AR1915

Gegrėnų piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A794P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1915) – du piliakalniai abipus bevardžio upelio, sudarantys vieną archeologijos paminklų kompleksą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gegrėnų kaimo, Žemaičių Kalvarijos seniūnija. Pirmasis piliakalnis pasiekiamas Gegrėnuose pasukus link Dargaičiai|Dargaičių, pavažiavus 180 m, paėjus į dešinę pietvakarių, į mišką 150 m, yra kitapus Varduvos upelio. Antrasis piliakalnis pasiekiamas tuo pačiu keliu pavažiavus 200 m ir paėjus į dešinę pietvakarių kryptimi, į mišką 250 m arba nuo pirmojo piliakalnio pasukus į pietus, kitapus upelio.

I piliakalnisKeisti

Varduvos kairiajame krante esančioje aukštumoje įrengtas mažesnis ir senesnis pirmasis piliakalnis. Jo aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 48x27 m dydžio. Jos vakarinėje pusėje supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio užslinkęs griovys, už jo supiltas antras 0,4 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas 0,8 m aukščio išoriniu šlaitu. Šiauriniame šlaite jis virsta 3,5 m pločio terasa. Šlaitai vidutinio statumo­-statūs pietuose, 8­-10 m aukščio. [1]

Piliakalnis labai apardytas arimų, apaugęs lapuočiais medžiais, kurie dalinai iškirsti, želia atžalos. Šiaurinis piliakalnio šonas išardytas lapių urvų.

II piliakalnisKeisti

Antrasis piliakalnis (56°05′14.5″ š. pl. 21°56′00″ r. ilg. / 56.087361°š. pl. 21.93333°r. ilg. / 56.087361; 21.93333) yra į pietus nuo pirmojo, bevardžio upelio dešiniajame krante esančioje didelėje aukštumoje. Jis greičiausia buvo įrengtas jau II tūkstantmečio pradžioje, kai išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į nedidelį ir nelabai apsaugotą pirmąjį piliakalnį. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 110 m ilgio, 100 m pločio. Aikštelės pietiniame pakraštyje supiltas 40 m ilgio, 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 10 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Rytiniame griovio krašte 17 m ilgyje šis griovys skyla į du griovius: atitinkamai 2 m pločio ir 0,2 m gylio bei 4 m pločio ir 0,2 m gylio. Tarp jų - 0,2 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Į pietus nuo griovio yra 20 m pločio trapecinis aukštumos kampas 6 m aukščio šlaitu. Šiauriniame ir vakariniame aikštelės kraštuose supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šiaurės vakarinėje šlaito viršutinėje dalyje, 4 m žemiau aikštelės yra 14 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10­-15 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs mišriu mišku, kuris rytiniame šlaite iškirstas, ataugę atžalos.

Pietvakarinėje piliakalnio papėdėje, Varduvos kairiajame krante, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, apdegusių akmenų. 150 m į šiaurės vakarus nuo pirmojo piliakalnio yra II tūkstantmečio pradžios kapinynas. Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

TyrimaiKeisti

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.

IstorijaKeisti

Piliakalniuose stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Gegrė.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Apuolės piliakalnis 27 km
Pūčkorių II piliakalnis 1,2 km
Šarnelės piliakalnis 4,5 km Sedos piliakalnis 11 km
Rimolių piliakalnis 13 km
 
Užpelkių piliakalnis 7 km
Laivių piliakalnis 21 km
     
     
     
Girkantų piliakalnis 1,8 km
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis 6 km
Grigaičių piliakalnis 13 km
Stirbaičių piliakalnis 13 km
Gelindėnų piliakalnis 12 km
Stanelių piliakalnis 14 km
Žernių piliakalnis 4 km
Alsėdžių piliakalnis 9 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 62 (Nr. 199)
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.98. P.14-17; B.123. P.811.
  • Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. V., 1994. Kn.1. P.38-39.
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. V., 1995. P.228.

NuorodosKeisti