Galų-italų kalbos

romanų kalbų pogrupis
Galų-italų kalbos
PaplitimasItalija, Šveicarija, Monakas, San Marinas, Prancūzija
KilmėIndoeuropiečių kalbos

Galų–italų kalbos (it. lingue gallo-italiche) – artimos šiaurės italų pogrupio kalbos ar tarmės.[1][2]

Galų–italų kalbos

Galų–italų kal̃bos yra Apenino pusiasalio galų lotynų kalbõs tęsinys, ši lotynų kalbos atmaina išsivystė ant keltų kalbų substrato. Galų–italų kalbų formavimuisi padarė įtaką germanų kalbos – ostgotų ir langobardų.[3] Daug ypatybių galų–italų kalbas jungia su galų–romanų kalbomis.[1]

Tarp galų–italų kalbų nėra griežtų ribų, jas skiria pereinamųjų tarmių ruožai, šioms tarmėms būdingi dviejų, trijų ar net keturių kaimyninių kalbų bruožai.[4]

Galų–italų grupei priklauso ligūrų, lombardų, pjemontiečių ir emiliečių-romaniečių kalbos:[5][6]

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 26. ISBN 5-87444-016-X. 
  2. Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М. ISBN 5-87444-016-X. 
  3. Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М. pp. 96. ISBN 5-87444-016-X. 
  4. Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 95. ISBN 5-87444-016-X. 
  5. Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 94. ISBN 5-87444-016-X. 
  6. Hull G. (2017). The Linguistic Unity of Northern Italy and Rhaetia: Historical Grammar of the Padanian Language: Introduction, Phonology (Volume One). Sydney: Beta Crucis Editions. p. 656. ISBN 154991328X.