Langobardų kalba

išnykusi vakarų germanų kalba
Langobardų kalba
KalbamaPanonija, Italija
Kalbančiųjų skaičiusišnyko Xi a.
KilmėIndoeuropiečių prokalbė
>Germanų prokalbė
>>Vakarų germanų kalbos
>>>Langobardų kalba
Kalbos kodai
ISO 639-1
ISO 639-2
ISO 639-3lng

Langobardų kalba – išnykusi germanų genties langobardų kalba. Tikriausiai buvo artima senajai vokiečių aukštaičių kalbai arba buvo jos tarmė.

Istorija

redaguoti

Langobardams apgyvendinus Panoniją ir Italiją langobardų kalbą nurungė liaudies lotynų kalba ir maždaug XI a. langobardų kalba išnyko.

Yra išlikę runomis parašytų langobardiškų tekstų fragmentų: pasitaiko pavienių žodžių, asmenvardžių, bet nėra rišlių langobardiškų tekstų. Todėl apie kalbą maža ką begalima pasakyti.[1]

Fonologijos duomenys

redaguoti

Esama antrojo (vokiečių aukštaičių) priebalsių pokyčio arba panašaus reiškinio požymių:[2]

  • /ts/ < /t/ : stolesazo 'iždininkas'
  • pert < bert: Aripert, Godepert
  • perg < berg: Perctarit, Gundperga
  • prand < brand: Ansprand, Liutprand
  • slebben < slapen

Morfologinis kalbos tipas

redaguoti

Kadangi neišlikę žymesnių langobardiškų tekstų, sunku daryti išvadas apie šios kalbos morfologiją. Tikriausiai ji labai nesiskyrė nuo senosios vokiečių aukštaičių kalbos morfologijos.

Išnašos

redaguoti
  1. Tischler, Johann (1989). „Zum Langobardischen“. In Beck, Heinrich (red.). Germanische Rest- und Trümmersprachen [Germanic Residual and Debris Languages] (vokiečių). p. 195. ISBN 978-3110119480.
  2. Maurer, Friedrich (1952). Nordgermanen und Alemannen: Studien zur germanische und frühdeutschen Sprachgeschichte, Stammes- und Volkskunde [North Germanic and Alemannic: studies of Germanic and early German language history, tribal and folklore] (vokiečių) (3rd leid.). Bern, Munich: Francke. pp. 51–52.

Literatūra

redaguoti
  • Nicoletta Francovich Onesti, Vestigia longobarde in Italia (468–774). Lessico e antroponimia, 2nd edn (Roma 2000, Artemide ed.)
  • J.M. Wallace-Hadrill, The Barbarian West 400–1100, 3rd edn (London 1969), Ch. 3, «Italy and the Lombards»