Atverti pagrindinį meniu

Šis straipsnis apie Vokietijos universitetą Breisgau Freiburge, apie Šveicarijos universitetą skaitykite Fribūro universitetas

Freiburgo universitetas
vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg
Siegel der Albert-Ludwigs-Universität Freiburg.svg
lot. Alma Mater Alberto-Ludoviciana
Įkurtas1457 m.
TipasValstybinis
RektoriusHansas Jochenas Šiveris
Darbuotojų5 760 (be klinikos), iš jų mokslininkų – 1 842 (be klinikos)[1]
Studentų21 022 (2009 m.)[2]
VietaBreisgau Freiburgas, Vokietija
Svetainėwww.uni-freiburg.de
Freiburgo universitetas
Freiburgo universiteto Taikomųjų mokslų fakultetas

Freiburgo Alberto ir Liudvigo universitetas (vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg) – universitetas Breisgau Freiburge, vienas seniausių Vokietijos universitetų. Studijuoja per 21 000 studentų (2006/2007 m.m. žiemos semestro metu – daugiau nei 22 000 studentų). Dirba 2 000 dėstytojų.

IstorijaKeisti

Freiburgo universitetas įkurtas popiežiaus Kaliksto III iniciatyva 1457 m. kaip Albertina. Steigėjas – Vakarų Austrijos erchercogas Albertas VI. 1820 m. pavadintas Alberto ir Liudvigo vardu, Badeno didysis kunigaikštis Liudvigas garantavo universiteto finansavimą ir laikomas antruoju universiteto steigėju. Pirmasis Vokietijos universitetas, kuriame nuo 1900 m. galėjo studijuoti ir moterys. 19331934 m. universiteto rektoriumi buvo vokiečių filosofas Martinas Heidegeris.

StruktūraKeisti

Fakultetai
  • Aplinkos mokslų ir miškininkystės fakultetas
  • Biologijos fakultetas (su Botanikos sodu)
  • Chemijos, farmacijos ir žemės mokslų fakultetas
  • Ekonomikos ir vadybos fakultetas
  • Filologijos fakultetas
  • Filosofijos fakultetas
  • Matematikos ir fizikos fakultetas
  • Medicinos fakultetas (su universitetine klinika)
  • Technikos fakultetas (informatika ir mikrosistemų technika)
  • Teisės fakultetas
  • Teologijos fakultetas.

Freiburgo universitetui priklauso 7 mokslo tyrimų institutai ir moksliniai centrai, universitetinė klinika, įkurta 1931 m., biblioteka (3,5 mln. t., 38 000 skaitytojų). Leidžia „Freiburger Universitätsblätter“, „Uni-Aktuelt“.

ŽmonėsKeisti

Universitete dėstė
Universitete studijavo

Konradas Adenaueris, Jozefas Gebelsas, Konstantinas Grevinkas, Karlas Jaspersas, Herbertas Markuzė,

LietuviaiKeisti

XVIXVII a. universitete studijavo lietuvių didikų vaikų. 1575 m. į universitetą atvyko Mikalojus Dorohostaiskis, Stanislovas Zaremba ir Jeronimas Isakovičius su 4 palydovais, 1612 m. – Stanislovas, Venceslavas ir Mykolas Vaina su palyda. 1631 m. čia studijavo Jonas Karolis Chodkevičius. 19441948 m. bibliotekoje dirbo Konstantinas Avižonis. Po Antrojo pasaulinio karo universitete studijavo karo pabėgėlių lietuvių, 1948 m. – 168 lietuviai.[3]

Universitete studijavo

Pranas Gaida-Gaidamavičius, Vytautas Steponas Janavičius, Zinaida Nagytė–Katiliškienė, Emanuelis Levinas, Izolda Poželaitė-Davis,

ŠaltiniaiKeisti

  1. Universiteto duomenys
  2. Universiteto statistika (WS 2008/09)
  3. Freiburgo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 245 psl.

Koordinatės: 47°59′39″ š. pl. 07°50′49″ r. ilg. / 47.99417°š. pl. 7.84694°r. ilg. / 47.99417; 7.84694

 

Vikiteka