Freiburgo universitetas

Šis straipsnis apie Vokietijos universitetą Breisgau Freiburge, apie Šveicarijos universitetą skaitykite Fribūro universitetas

Freiburgo universitetas vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg

lot. Alma Mater Alberto-Ludoviciana
Įkurtas	1457 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Hansas Jochenas Šiveris
Darbuotojų	5 760 (be klinikos), iš jų mokslininkų – 1 842 (be klinikos)^[1]
Studentų	21 022 (2009 m.)^[2]
Vieta	Breisgau Freiburgas, Vokietija
Svetainė	www.uni-freiburg.de

Freiburgo universiteto Taikomųjų mokslų fakultetas

Freiburgo Alberto ir Liudvigo universitetas (vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg) – universitetas Breisgau Freiburge, vienas seniausių Vokietijos universitetų. Studijuoja per 21 000 studentų (2006/2007 m.m. žiemos semestro metu – daugiau nei 22 000 studentų). Dirba 2 000 dėstytojų.

IstorijaKeisti

Freiburgo universitetas įkurtas popiežiaus Kaliksto III iniciatyva 1457 m. kaip Albertina. Steigėjas – Vakarų Austrijos erchercogas Albertas VI. 1820 m. pavadintas Alberto ir Liudvigo vardu, Badeno didysis kunigaikštis Liudvigas garantavo universiteto finansavimą ir laikomas antruoju universiteto steigėju. Pirmasis Vokietijos universitetas, kuriame nuo 1900 m. galėjo studijuoti ir moterys. 1933–1934 m. universiteto rektoriumi buvo vokiečių filosofas Martinas Heidegeris.

StruktūraKeisti

Fakultetai

Aplinkos mokslų ir miškininkystės fakultetas
Biologijos fakultetas (su Botanikos sodu)
Chemijos, farmacijos ir žemės mokslų fakultetas
Ekonomikos ir vadybos fakultetas
Filologijos fakultetas
Filosofijos fakultetas
Matematikos ir fizikos fakultetas
Medicinos fakultetas (su universitetine klinika)
Technikos fakultetas (informatika ir mikrosistemų technika)
Teisės fakultetas
Teologijos fakultetas.

Freiburgo universitetui priklauso 7 mokslo tyrimų institutai ir moksliniai centrai, universitetinė klinika, įkurta 1931 m., biblioteka (3,5 mln. t., 38 000 skaitytojų). Leidžia „Freiburger Universitätsblätter“, „Uni-Aktuelt“.

ŽmonėsKeisti

Universitete dėstė

Alfredas Bamesbergeris, vokiečių kalbininkas, baltistas
Frydrichas fon Hajekas, laisvosios rinkos teoretikas
Gediminas Merkys, edukologas ir sociologas
Erazmas Roterdamietis, filosofas

Universitete studijavo

Konradas Adenaueris, Jozefas Gebelsas, Konstantinas Grevinkas, Karlas Jaspersas, Herbertas Markuzė,

LietuviaiKeisti

XVI–XVII a. universitete studijavo lietuvių didikų vaikų. 1575 m. į universitetą atvyko Mikalojus Dorohostaiskis, Stanislovas Zaremba ir Jeronimas Isakovičius su 4 palydovais, 1612 m. – Stanislovas, Venceslavas ir Mykolas Vaina su palyda. 1631 m. čia studijavo Jonas Karolis Chodkevičius. 1944–1948 m. bibliotekoje dirbo Konstantinas Avižonis. Po Antrojo pasaulinio karo universitete studijavo karo pabėgėlių lietuvių, 1948 m. – 168 lietuviai.^[3]

Universitete studijavo

Pranas Gaida-Gaidamavičius, Vytautas Steponas Janavičius, Zinaida Nagytė–Katiliškienė, Emanuelis Levinas, Izolda Poželaitė-Davis,

ŠaltiniaiKeisti

↑ Universiteto duomenys
↑ Universiteto statistika (WS 2008/09)
↑ Freiburgo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 245 psl.

Koordinatės: 47°59′39″ š. pl. 07°50′49″ r. ilg. / 47.99417°š. pl. 7.84694°r. ilg. / 47.99417; 7.84694

Vikiteka: Freiburgo universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Universiteto duomenys

[2] Universiteto statistika (WS 2008/09)

[3] Freiburgo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 245 psl.

[1]

[2]

[3]