Atverti pagrindinį meniu

Breisgau Freiburgas

Breisgau Freiburgas
vok. Freiburg im Breisgau
   DEU Freiburg im Breisgau COA.svg      Flagge Freiburg im Breisgau.svg   
Freiburg from above.jpg

Breisgau Freiburgas
48°0′0″ š. pl. 7°51′0″ r. ilg. / 48.00000°š. pl. 7.85000°r. ilg. / 48.00000; 7.85000 (Breisgau Freiburgas)Koordinatės: 48°0′0″ š. pl. 7°51′0″ r. ilg. / 48.00000°š. pl. 7.85000°r. ilg. / 48.00000; 7.85000 (Breisgau Freiburgas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Badenas-Viurtembergas Badenas-Viurtembergas
Regionas Freiburgo regionas
Įkūrimo data 1091
Gyventojų (2014 m.) 222 203
Plotas 153,07 km²
Tankumas (2014 m.) 1 452 žm./km²
Altitudė 278 m
Pašto kodas 79098–79117
Tel. kodas 0761
Tinklalapis www.freiburg.de
Commons-logo.svg Vikiteka Breisgau FreiburgasVikiteka
Kirčiavimas Breĩsgau Freĩburgas

Breisgau Freiburgas (vok. Freiburg im Breisgau) – miestas Vokietijos pietvakariuose, Badeno-Viurtembergo žemėje, netoli Prancūzijos sienos, Švarcvaldo kalnų vakariniame šlaite.

Gyventojų 2018 metais buvo apie 230 000 - ketvirtas pagal dydį miestas žemėje.

IstorijaKeisti

1120 m. Cėringeno grafai įkūrė laisvos prekybos miestą, iš čia Freiburgo pavadinimas: Freiburg – laisvasis miestas. 1218 m. jis atiteko Uracho grafams, kurie nuo tada titulavosi Freiburgo grafais, 1368 m. – Habsburgams. 1525 m. miestą užėmė sukilę valstiečiai, per 1618–1648 m. Trisdešimties metų karą – 1632 m. ir 1638 m. švedai, 1644 m. – bavarai. 16771697 m., 17441748 m. per Austrijos įpėdinystės karą miestą buvo užėmę prancūzai. Vėliau perduotas Badenui. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik visas Freiburgo senamiestis sugriautas.

ArchitektūraKeisti

Išliko XIII a. gynybinių sienų griuvėsiai su dviem vartais.

  • Bažnyčios:
    • Romaninė gotikinė Švč. Mergelės Marijos katedra (XIII a., perstatyta XIV a. – XV a., presbiterija, 13541513 m., architektas J. fon Gmiundas, Švč. Kapo koplyčia, apie 1330 m., su XVI a. skulptūromis, didysis altorius, 1517 m., tapyba dail. H. Baldungo, akmeninė sakykla, 1561 m.).
    • Gotikinė pranciškonų bažnyčia (1260 m., perstatyta XIV a.),
    • Dominikonų bažnyčia (XVII a.),
    • Jėzuitų bažnyčia (16851705 m.).

EkonomikaKeisti

Geležinkeliai į Karlsruję, Bazelį (Šveicarija). Išplėtota mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, elektrotechnikos, chemijos (farmacija) pramonė. Turizmo centras.

Kultūra, švietimasKeisti

Yra Freiburgo universitetas, Freiburgo muzikos universitetas, Freiburgo pedagogikos universitetas, mokslinio tyrimo institutai, tarp jų – vynininkystės, teatrai. Miesto muziejus, miesto istorijos muziejus, gamtos mokslų muziejus, augustinų muziejus, šiuolaikinio meno muziejus ir kt. Planetariumas.

LietuviaiKeisti

XVI a. – XVII a. Freiburgo universitete studijavo lietuvių didikų vaikai. 1944 m. Freiburgo karo pabėgėlių stovykloje įkurdinta apie 350 lietuvių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje mieste įsikūręs slaptas lietuvių komitetas (Vladas Požėla, Pranas Raulinaitis, Domas Krivickas, kun. Pranas Gaida-Gaidamavičius, Jonas Kardelis, Jonas Viliušis) informavo lietuvių pabėgėlius aktualiais klausimais, nuo 1945 m. oficialiai atstovavo lietuviams. 19451949 m. lietuviai rotaprintu spausdino biuletenį (redaktoriai V. Požėla, J. Kardelis) ir satyros laikraštį, turėjo chorą (vadovas J. Mačiulis), šokių grupę (E. Klimaitė), 19461949 m. išleido 14 knygų. 1946–[[1949 veikė lietuvių Dailės ir amatų mokykla (žymiausia lietuvių išeivijos aukštoji dailės mokykla). 19461948 m. Freiburge buvo surengtos P. Augiaus, A. Galdiko, V. K. Jonyno, V. Kasiulio, V. Petravičiaus, V. Rato-Rataiskio, T. Valiaus darbų parodos. 1947 m. įsteigtas Lietuvių dailės institutas skyrė premijas dailininkams, rengė kultūrines diskusijas, parodas, išleido dailės leidinių. Lietuvių studijavo ir Freiburgo universitete. 19491950 m. dauguma lietuvių išvyko į JAV ir kitas šalis.[1]

SportasKeisti

GalerijaKeisti

Miesto panorama

ŠaltiniaiKeisti

  1. Breisgau Freiburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 244 psl.