Frankoprovansalų tarmė

romanų kalba (tarmė)
(Nukreipta iš puslapio Franko-Provensalio dialektas)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Franko provansalų kalba
(Franco-Provençal, patouès)
KalbamaItalija, Šveicarija, Prancūzija
Kalbančiųjų skaičiusGimtoji 113 400
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųPotencialiai nykstanti kalba: Italija
nykstanti kalba: Šveicarija, Prancūzija
Kilmėindoeuropiečių
 italikų
  romanų
   Vakarų


    Galų romanų
     Oïl


      Franko provansalų
Oficialus statusas
Oficiali kalbasaugoma statuto Aostos slėnio autonominiame regione
Kalbos kodai
ISO 639-2roa
ISO 639-3frp

Frankoprovansalų tarmė arba Arpitanų tarmė (patouès, arpitano, patoa; pranc. francoprovençal) – romanų kalba, turinti keletą atskirų tarmių, sudarančių kalbinį porūšį, besiskiriantį nuo prancūzų ir oksitanų kalbų. Terminą XIX a. sukūrė G. I. Askolis: kalba turi prancūzų ir provansiečių kalbų bruožų, tačiau nė vienai jų nepriklauso. Tačiau šis terminas kelia šiokį tokį nepasitenkinimą ir vis labiau populiarėja neologizmas „arpitanas“.

Mūsų dienomis didžioji dalis frankoprovansalų tarmės vartotojų gyvena Aostos slėnio autonominiame regione Italijoje. Kalba taip pat vartojama Turino provincijos Alpių slėniuose, dviejuose atskirtuose Fodžijos provincijos miesteliuose ir Šveicarijos Romandijos regiono kaimo vietovėse. Prancūzijoje ji turi regioninės kalbos statusą ir yra viena iš didžiųjų Prancūzijos romanų kalbų, nors ir nėra plačiai vartojama. Tačiau šiuo metu Prancūzijoje pastebimas atgimstantis susidomėjimas regioninėmis kalbomis. Organizacijos bando išsaugoti jas per kultūrinius renginius, švietimą, akademinius tyrinėjimus ir spaudą.

Kalbos vartotojų skaičius sparčiai krenta. Pasak UNESCO (1995 m.), frankoprovansalų tarmė yra „potencialiai nykstanti kalba Italijoje“ bei „nykstanti kalba“ Šveicarijoje ir Prancūzijoje.

Nuorodos

redaguoti
 
Wikipedia