Ernst Gamillscheg
| Ernst Gamillscheg | |
|---|---|
| Gimė | 1887 m. spalio 28 d. Noihauzas, Austrija-Vengrija |
| Mirė | 1971 m. kovo 18 d. (83 metai) Tiubingenas,[1] Vakarų Vokietija |
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Vienos universitetas |
Ernstas Gamilšegas (vok. Ernst Gamillscheg, 1887 m. spalio 28 d. Noihauzas, Austrija-Vengrija – 1971 m. kovo 18 d. Tiubingenas, Vakarų Vokietija) – austrų-vokiečių kalbininkas.[1]
Biografija redaguoti
1909 m. vadovaujamas V. Mejerio-Liubkės Vienoje apgynė daktaro disertaciją „Romaniški elementai Luzernos vokiečių tarmėje“ (vok. Die romanischen Elemente in der deutschen Mundart von Lusern), disertacija buvo publikuota 1912 m. Vėliau Paryžiuje stažavo pas Ž. Žiuljeroną ir M. Rokė, po stažuotės 1913 m. habilitavosi Vienoje, pristatęs disertaciją „Romanų veiksmažodžio laikų priešistorės studijos“ (vok. Studien zur Vorgeschichte einer romanischen Tempuslehre), 1970 m. šis darbas išleistas pakartotinai.
Tada tarnavo kariuomenėje, buvo sužeistas ir 1916 m., grįžęs iš fronto, ėmė dėstyti Insbruko universitete, nuo 1919 m. – romanų filologijos profesorius. Nuo 1925 m. dėstė Berlyno universitete. Sudarė etimologinį prancūzų kalbos žodyną (vok. Etymologisches Wörterbuch der französischen Sprache; 1926–1929, papildytas leidimas: 1966–1969). Vėliau dirbo prie fundamentalaus tritomio veikalo Romania Germanica (1934–1936), kuris skirtas germanų genčių Romos imperijoje istorijai – jų plitimui ir kalbinei raidai. Intensyviai tyrė rumunų kalbos susidarymo istoriją.[2] 1940–1944 m. – Bukarešto Vokiečių mokslinio instituto direktorius ir kviestinis Bukarešto universiteto profesorius. Nuo 1946 m. dėstė Tiubingeno universitete. 1956 m. išėjo į pensiją. 1957–1958 m. publikavo monografiją „Prancūzų kalbos istorinė sintaksė“ (vok. Historische französische Syntax).
Tikrasis Prūsijos mokslų akademijos narys (1936), Bavarijos mokslų akademijos narys korespondentas (1938).
Sūnus – įžymus teisininkas Francas Gamilšegas.
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 „Gamillscheg, Ernst“. Biographisches Lexikon zur Geschichte Südosteuropas. Nuoroda tikrinta 2021-09-25.
- ↑ Daniela Olărescu: Deutsch-rumänische Wissenschafts- und Kulturbeziehungen in der Zeit des Nationalsozialismus. In: Wolfgang Dahmen, Petra Himstedt-Vaid, Gerhard Ressel (Hrsg.): Grenzüberschreitungen. Traditionen und Identitäten in Südosteuropa (= Balkanologische Veröffentlichungen, Band 45). Harrassowitz Verlag, Wiesbaden 2008, ISBN 978-3-447-05792-9, S. 430–438. Hier: S. 434; S. 436 m. Anm. 19.