Ernests Blese

latvių kalbininkas
(Nukreipta iš puslapio Ernestas Blese)
Ernestas Blesė
latv. Ernests Blese
Gimė 1892 m. gruodžio 27 d.
Ryga
Mirė 1964 m. gruodžio 2 d. (71 metai)
Germersheimas
Veikla latvių kalbininkas, istorikas
Organizacijos Latvijos universitetas
Pareigos profesorius

Ernestas Blesė (latv. Ernests Blese, 1892 m. gruodžio 27 d. Ryga, Rusijos imperija1964 m. gruodžio 2 d. Germersheimas, Reino kraštas-Pfalcas) – latvių kalbininkas, kalbos istorikas.

Biografija redaguoti

1914 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1917–1918 m. apgynė magistro darbus iš sanskrito, senovės graikų, lotynų istorinės gramatikos, senovės slavų ir indoeuropiečių lyginamosios gramatikos. 1928 m. daktaras.[1]

19281944 m. Latvijos universiteto profesorius. 19301940 m. Latvijos filologų draugijos pirmininkas. 19291939 m. Latvijos švietimo ministerijos mėnraščio „Izglītības ministrijas mēnešraksts“ redaktorius, 19301940 m. Filologų draugijos pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 19451949 m. latvių gimnazijos Hanau direktorius. Nuo 1946 m. dirbo Mainco universitete.

Tyrė kuršių kalbą, baltarusių kalbos lituanizmus, daugiausia latvių onomastiką.[2]

Bibliografija redaguoti

  • Kalbotyros įvadas (Ievads valodniecībā) 1922 m.
  • Pavardžių rašybos žodynas (Uzvārdu pareizrakstības vārdnīca), su V. Petersonu, 1927 m.
  • Latvių asmenų vardų ir pavardžių studijos (Latviešu personu vārdu un uzvārdu studijas) t. 1 1929 m.
  • Latvių rašybos vadovas (Latviešu pareizrakstības rokas grāmata), su V. Petersonu, 1933 m.
  • Rašybos žodynas (Pareizrakstības vārdnīca), 1939 m.
  • Latvių literatūros istorija (Latviešu literatūras vēsture: vecākais un vidējais posms, no. XVI g. s. vidus līdz XIX g. s. vidum), Frankfurt am Main, Gaismas pils, 1947 m.
  • KĀDS VĀRDS PAR LATVIEŠU VALODU. Jaunā Gaita nr. 43, 1963

Šaltiniai redaguoti

  1. Ernests Blese. liis.lv Archyvuota kopija 2008-03-23 iš Wayback Machine projekto.
  2. Algirdas SabaliauskasErnestas Blese. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 287 psl.