Epyro periferija
Epyro periferija (gr. Περιφέρεια Ηπείρου) – periferija šiaurės vakarų Graikijoje, kurios sostinė yra Janina.
| Epyro periferija Περιφέρεια Ηπείρου | |
|---|---|
 | |
| Administracinis centras | Janina (Graikija) |
| Nomai | Arta Janina Preveza Tesprotija |
| Generalinis sekretorius | Panozachos G. Dimitrios |
| Gyventojų | 358 698 |
| Plotas | 9 203 km² |
| Tankumas | 39 žm./km² |
| Tinklalapis | www.roe.gr |
- Apie istorinį Graikijos regioną Epyrą skaitykite straipsnyje Epyras.
Periferijos ribos redaguoti
Epyro periferija yra dalis gerokai platesnio istorinio Epyro, kurio dalis buvo šiuolaikinėje Albanijoje, bet didžioji dalis – dabartinėje Graikijoje.
Epyro periferija sutampa su iki 1987 m. administracinės reformos buvusiu Epyro regionu.[1]
Epyro periferija ribojasi:
- šiaurės rytuose – su Vakarų Makedonijos periferija
- rytuose – su Tesalijos periferija
- pietryčiuose – su Centrinės Graikijos periferija
- pietuose ir pietvakariuose – su Jonijos periferija ir Jonijos jūra
- šiaurės vakaruose – su Albanija
Geografija ir ekologija redaguoti
Epyro periferija yra kalnuotas kraštas. Jį sudaro senovinių genčių molosų ir tesprotų[2] žemės, taip pat nedidelė dalis chaonų žemių, kurių didžioji dalis buvo dabartinėje Pietų Albanijoje.
Epyre yra daug kalnų grandinių, kurios yra dalis Dinarų kalnyno. Aukščiausias periferijos taškas yra kalnas Smolikas (gr. Σμόλικας), kurio viršūnė yra 2637 m virš jūros lygio. Rytuose Pindo kalnai skiria Epyrą nuo Graikijos Makedonijos ir Tesalijos. Didžioji Epyro dalis yra pavėjinėje Pindo pusėje. Vėjai iš Jonijos jūros atneša daugiau kritulių negu gauna kitos Graikijos dalys.
Vikos-Aoos nacionalinis parkas ir Pindo nacionalinis parkas yra Janinos nome. Abu nacionaliniai parkai pasižymi vaizdingais kraštovaizdžiais ir gausia fauna bei flora.
Epyro klimatas yra daugiausia alpinis. Vyrauja spygliuočiai. Periferijoje gyvena tokie žinduoliai kaip lokiai, vilkai, lapės, elniai, lūšys.
Periferijos nomai redaguoti
Epyre yra keturi nomai:
Miestai redaguoti
Ekonomika redaguoti
Epyras turi mažai gamtinių išteklių, kalnuotos vietovės netinka žemdirbystei. Avių ir ožkų auginimas nuo seno paplitęs šioje Graikijos dalyje – Epyro periferija Graikijos rinkai tiekia 45% mėsos. Apie Janiną auginamas tabakas. Šiek tiek užsiimama žemdirbyste ir žvejyba, tačiau daug maisto tenka įsivežti iš kitų Graikijos dalių, kur žemės derlingesnės. Epyre sukurta daug garsių pieno produktų, vienas jų – sūris feta.
Demografija redaguoti
Epyro periferijoje gyvena apie 350 000 žmonių. Epyras yra mažiausiai gyventojų turinti periferija (pagal 2001 m. surašymą). Viena iš priežasčių – masinė emigracija dėl prastų ekonominių sąlygų.
Periferijos sostinėje gyvena apie trečdalį periferijos gyventojų. Didžioji dalis gyventojų yra graikai, bet provincijoje gyvena ir daug aromanų. Graikija oficialiai nepripažįsta jokių tautinių mažumų išskyrus Trakijos musulmonus, todėl sunku pasakyti, kiek aromanų gyvena Graikijoje ar Epyre.
1913 m. nubrėžus sieną tarp Graikijos ir Albanijos dalis albaniškai kalbėjusių kaimų liko Graikijos pusėje, o graikiškai kalbėjusių – Albanijos pusėje (teritorijoje, kurią graikai vadina Šiaurės Epyru). Tesprotijos pakrantėje kartu su graikais gyveno albanų mažuma (Čamo albanai).
1994 m. duomenimis Graikijos albanai nyksta, ir nepasisekė periferijoje rasti kalbančių albaniškai.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Π.Δ. 51/87 “Καθορισμός των Περιφερειών της Χώρας για το σχεδιασμό κ.λ.π. της Περιφερειακής Ανάπτυξης” (Determination of the Peripheries of the Country for the planning etc. of the development of the peripheries, Efimeris tis Kyverniseos ΦΕΚ A 26/06.03.1987
- ↑ Winnifrith, T.J. Badlands-Borderland: A History of Southern Albania/Northern Epirus. London: Duckworth Publishers, 2003, ISBN 0715632019, p. 8. „Tesprotai gyveno vakarinėje dalyje krašto, kuris dabar yra Graikijos Epyras, molosai likusiame Graikijos Epyre, o chaonai – pietinės Pietų Albanijos dalyje…“
- ↑ Winnifrith, Tom J. „Southern Albania, Northern Epirus: Survey of a Disputed Ethnological Boundary“ (Society Farsarotul Home).