Vakarų Makedonijos periferija

Vakarų Makedonijos periferija (gr. Περιφέρεια Δυτικής Μακεδονίας) – periferija Šiaurės Graikijoje, kurios centras yra Kozanė. Tai – viena iš naujųjų Graikijos periferijų, suformuota 1987 m. iš didesnio Makedonijos administracinio regiono.

Vakarų Makedonijos periferija
Περιφέρεια Δυτικής Μακεδονίας
Valstybė Graikijos vėliava Graikija
Administracinis centras Kozanė
Nomai Florina
Grevena
Kastorija
Kozanė
Įkūrimo data Senovės Makedonija-808 m. pr. m. e.
Makedonijos regionas-1913
1987[1]
Vadovas Georgios Dakis
Gyventojų (2005) 303 857
Plotas 9 451 km²
Tankumas (2005) 32 žm./km²
Tinklalapis www.westernmacedonia.gr

Geografija

redaguoti

Periferija yra šiaurės vakarų Graikijos dalyje, ribojasi:

Tai vienintelė Graikijos periferija, neturinti jūros pakrantės.

Demografija

redaguoti

Periferijos teritorija yra 9 451 km² (7,2% valstybės teritorijos), jos gyventojų skaičius 2001 m. – 303 857 žmonės[2] (2,9% valstybės gyventojų), tad Vakarų Makedonijos periferija yra mažo gyventojų tankio kraštas (32 žm./km², kai valstybės vidutinis tankis yra 79,7 žm./km²). Pagrindinė to priežastis – periferijos kalnuotumas, nes 82% periferijos teritorijos yra kalnuotos ir pusiau kalnuotos vietovės.
Dauguma gyventojų (56%) gyvena kaimo vietovėse.

Periferijos sostinėje Kozanėje gyvena 47 451 žmogus. Kiti svarbūs periferijos miestai yra Ptolemaida (32 775 gyv.), Grevena (16 704 gyv.), Florina (14 318 gyv.) ir Kastorija (13 959 gyv.).

Dabar periferijos gyventojų etninė sudėtis yra mišri – dauguma graikai, likę 12% – slavakalbiai. Graikai daugiausia gyvena Florinoje, Kastorijoje ir Ptolemaidoje[3][4]. Kitos tautinės mažumos yra aromanai ir arvanitai.

Ekonomika

redaguoti

Periferijoje yra vienas išvystytas pramoninis rajonas Florinoje, antras kuriamas Kozanėje. Dėl išvystytos kalnakasybos, kailių ir odų bei elektros energijos gamybos (70% valstybės elektros energijos pagaminama Vakarų Makedonijoje) periferijoje svarbus antrinis ūkio sektorius. Regione išvystyti gavybos ir apdirbimo sektoriai, tačiau jame stinga intelektinės gamybos – regione tiriamoji veikla sudaro tik 3,5% viso valstybės mokslinių ir projektavimo darbų.

Vakarų Makedonija garsėja marmuru, šafranu (Kroko miestas netoli Kozanės), vaisiais, vietiniais vynais (Kozanė), kailiais (Kastorija, ir Siatista), amatais.

Periferiją iš vakarų į rytus kerta 2009 m. baigtas tiesti automobilių kelias via Egnatia. Jį statmenai kerta į pietus einantys dar du keliai. Šie stambūs keliai labai pagerino susisiekimą periferijoje ir panaikino tradicinę periferijos izoliaciją, sukeltą krašto kalnuotumo. O krašto geležinkelių tinklas yra nepakankamas,
Periferija turi du oro uostus (Kozanės ir Kastorijos), tačiau šie gali aptarnauti tik mažus keleivinius lėktuvus.

Paskutiniais metais periferijoje vystomas žiemos turizmas. Krašte yra du slidinėjimo centrai – Viglos Florinoje ir Vasilicos Grevenoje. Trečias centras Velvente Kozanės nome.

Nomai ir demai

redaguoti
 
Ptolemaida
 
Tiltas per Polyfytos tvenkinį Aliakmono upėje Kozanės nome.
 
Nymfaio demas Florinos nome.
 
Orestiados ežeras Kastorijos nome.
 
Neoklasikiniai namai Sakoulevas upės krante (Florina).
 
Georgios Lassanis namas Kozanėje.

Didžiausi nomų miestai, kurių gyventojų skaičius pagal 2001 m. gyventojų surašymą viršijo 1 tūkst.:

Nomas Nomo centras Plotas (km²) Gyventojų skaičius
Grevenos nomas Grevena 2 291 32 567
1 Grevena 16 421
2 Deskati 4 931
3 Irakleotes 2 418
4 Ventzio 2 364
5 Chasija 2,114
6 Theodoros Ziakas 1 723
7 Kosmas o Aitolos 1 243
8 Gorgiani 1 049
Kastorijos nomas Kastorija 1 720 53 584
1 Kastorija 17 038
2 Orestida 10 146
3 Agia Triada 6 199
4 Mesopotamija 4 100
5 Makednas 3 398
6 Ion Dragoumis 3 333
7 Agioi Anargyroi 2 690
8 Nestorio 1 533
9 Vitsi 1 436
10 Akrites 1,013
Kozanės nomas Kozanė 3 516 153 959
1 Kozanė 49 812
2 Ptolemaida 36,393
3 Servija 9 512
4 Elispontas 7 481
5 Siatista 6 589
6 Elimėja 6 320
7 Neapoli 4 745
8 Mouriki 4 744
9 Askio 4 530
10 Tsotyli 3 780
11 Aiani 3 746
12 Velventos 3 549
13 Vermio 3 303
14 Dimitrios Ypsilantis 2 861
15 Kamvounia 2 076
16 Livadero 1 597
17 Agia Paraskevė 1 595
Florinos nomas Florina 1 924 54 109
1 Florina 17 500
2 Amyntaio 8 468
3 Meliti 6 909
4 Perasma 5 392
5 Filotas 4 442
6 Kato Kleines 3 787
7 Aetos 3 394
8 Prespes 1 781
9 Lechovo 1 183
Viso Vakarų Makedonijos
periferija
Kozanė 9 451 303 857[5]

Šaltiniai

redaguoti
 
  1. Π.Δ. 51/87 “Καθορισμός των Περιφερειών της Χώρας για το σχεδιασμό κ.λ.π. της Περιφερειακής Ανάπτυξης” (Determination of the Peripheries of the Country for the planning etc. of the development of the peripheries, Efimeris tis Kyverniseos ΦΕΚ A 26/06.03.1987
  2. https://web.archive.org/web/20090318065626/http://www.statistics.gr/gr_tables/S1101_SAP_1_TB_DC_01_03_Y.pdf
  3. Roudometof, Victor (2002). Collective Memory, National Identity, and Ethnic Conflict: Greece, Bulgaria, and the Macedonian Question. Greenwood Publishing Group. pp. 124. ISBN 0275976483.
  4. Usage des langues minoritaires dans les départements de Florina et d’Aridea (Macédoine); Riki Van Boeschoten
  5. 2001 census