Elba (it. Isola d'Elba) − sala Italijoje, Toskanos regione, tarp Ligūrijos ir Tirėnų jūrų, 20 km nuo Piombino miesto ir apie 35 km į rytus nuo Korsikos salos. Trečia pagal dydį sala Italijoje − po Sicilijos ir Sardinijos.

Elbos sala žemėlapyje
Elbos sala

Salos plotas 224 km², gyventojų − 32 tūkst., pakrantės ilgis − 147 km. Aukščiausias salos taškas − Monte Kapanės (Monte Capanne) kalnas, iškilęs 1019 m virš jūros lygio, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai: galima pamatyti Korsikos, Montekristo ir Pianozo salas.

Elbos saloje bei kitose Toskanos salose (Gorgonoje, Kaprajoje, Pianozoje, Montekriste, Džilije ir Džianutryje) įkurtas Toskanos salyno nacionalinis parkas.

Elbos sala nuo seno garsėja savo grožiu ir gamtos įvairove. Sala išgarsėjo po to, kai 1814 m. pralaimėjęs karą su Šeštąja antiprancūziškąja koalicija į ją buvo ištremtas Napoleonas Bonapartas. Išbuvęs Elbos salos tremtyje devynis mėnesius, Napoleonas 1815 m. vasario 26 d. grįžo į Prancūziją. Viduržemio jūroje tik Elbos saloje yra 1000 m aukščio granitiniai kalnai ir įdomiausios mineralų zonos Europoje. Saloje švelnus klimatas, dominuoja saulėtos dienos.

Salos kraštovaizdis labai įvairus. Vakarinėje pakrantėje driekiasi smėlio paplūdimiai, tinkantys visoms vandens sporto rūšims, o salos kalvų šlaitai apaugę alyvmedžių giraitėmis ir vešliais vynuogynais. Vynuogės, auginamos šiame regione, yra tinkamos ne vienos ypatingo vyno rūšies gamybai. Kai kurie Elbos vynai yra pažymėti DOC (denominazione de origine controllata) kategorija, kuri užtikrina aukščiausią vyno kokybę.

Viena sena legenda apie Elbos ir kitų Toskanos salų atsiradimą pasakoja: grožio deivė Venera keliavo debesimis ir pametė savo nuostabius karolius su 6 akmenukais. Iš į jūrą nukritusių akmenukų iškilo 6 salos. Didžiausias ir gražiausias akmenukas suformavo Elbą.

Nuorodos

redaguoti