Dzin (Džou valstybė)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dzin (kin. 晉, pinyin: Jìn, senasis tarimas *tsi[n]-s) – istorinė valstybė, egzistavusi XI a. pr. m. e. – 369 m. pr. m. e. Istorinės Kinijos šiaurėje.
| Jin 晉 Dzin | ||||
| Džou dinastijos karalystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Čiuvo Dziangas Sintianas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Senovė | |||
| - Įkūrimas | XI amžius pr. m. e. m. | |||
| - Suskyla | 369 m. pr. m. e. m. | |||
Jos branduolys buvo Fen upės slėnis (istorinė Dzi provincija arba dabartinė Šansi provincija), tačiau didžiausio išsiplėtimo laiku valstybė užėmė dideles teritorijas vakaruose Jan provinciją bei didžiąją dalį Vidurio lygumos.
Istorija redaguoti
Dzin karalystė prasidėjo kaip miestas-valstybė. Anot senovės šaltinių, Džou karalius Čengvangas davė Tang vadinamą vetovę savo jaunesniajam broliui Ju (唐叔虞 Tang Shuyu) kartu su grafo (侯 hóu) titulu. Ta vietovė buvo dabartinėje Ičengo apskrityje, prie Fen upės. Šio sūnus Sie (晉侯燮 Jìnhóu Xie) savo valstybės pavadinimą pakeitė į Dzin. Ankstyvoji valstybės istorija yra menkai žinoma. Valstybė buvo beveik iš visų pusių apsupta kalnuotų teritorijų, gyvenamų priešiškų barbarų genčių. Tarp jų buvo beidi ir sižongai, su kuriais Dzin kovojo. Yra žinoma, kad 771 m. pr. m. e. kilusiame Džou įpėdinėystė kare Dzin grafas Venhou palaikė karaliaus Pingvango pusę, už ką jis buvo apdovanotas.
Tuo metu pati Dzin valstybė irgi buvo smulkių miestų-valstybių darinys, o tarp tų valstybėlių neretai kildavo kovos. Pvz. 739 m. pr. m. e., kuomet nužudytas grafas Džaohou, vieno iš miestų, Čiuvo (曲沃 Quwo), grafai bandė paimti valdžią Dzin, tačiau iž pradžių nesėkmingai. 679 m. pr. m. e. Čiuvo grafui Uhou galiausiai pavyko nužudyti Dzin grafą Min ir paimti valdžią. Džou karalius pakėlė jo titulą į kunigaikščio.
Valdant iš Čiuvo kilusiai dinastijai, Dzin tapo viena galingiausių Kinijos valstybių. Uhou įpėdinis Siangongas centralizavo valdžią ir pajungė 16 ar 17 valstybėlių, tarp kurių buvo Geng (耿), Huo (霍), Wei (魏), Yu (虞) ir Vakarų Guo (西虢), ir užvaldė dar keliasdešimt. Tokiu būdu Dzin kontroliavo ne tik teritorijas Fen upės baseine, bet ir Jan provincijoje bei Vidurio Lygumoje. Vengongas aktyviai kišosi į tuometinės Kinijos reikalus. Jis sutramdė di gentis vakaruose ir padėjo Džou karaliui Siangvangui įsitvirtinti valdžioje. Siekdamas sutramdyti augančią Ču karalystės galią, jis sudarė aljansą su Čin, Či ir Song, ir 632 m. pr. m. e. nugalėjo pastarąją Čengpu mūšyje. Taip jis pripažintas pirmuoju Kinijos hegemonu (ba).
607 m. pr. m. e. nužudžius kunigaikštį Linggongą, valstybė pradėjo silpti. Kunigaikščiai palengva prarado savo valdžią ir tapo nominaliais valdovais, o galia koncentravosi šešių klanų, - Fan (范), Zhonghang (中行), Zhi (智), Han (韓), Zhao (趙) ir Wei (魏), - rankose. V a. pr. m. e. viduryje tarp jų stipriausias buvo Dži klanas, kuris sunaikino Fan ir Džonghangų gimines. Prieš Dži susivienijo trys likę klanai, kurie pasidalijo Dzin valstybės žemes tarpusavyje. Dzin junigaikščiams buvo paliktos žemės tik aplink sostinę. 403 m. pr. m. e. valstybės pasidalinimas buvo formalizuotas, kuomet Džou karalius Veilie patvirtino trijų klanų vadus grafais, ir paskyrė jiems teritorijas Dzin pietuose (Han), centre (Vei) ir šiaurėje (Džao). Nors Dzin valstybė oficialiai nepanaikinta, jos pabaiga yra laikomi 369 m. pr. m. e., kuomet paminėtas paskutinis jos kunigaikštis.
Valdovai redaguoti
Dzin valdovų sąrašas pateikiamas pagal istorinį šaltinį Istoriko užrašai. Visi valdovai turėjo pavardę Dzi (姬 Jī) Visos datos pateikiamos prieš mūsų erą.
| Valdymo vardas | Vardas | Trukmė | Pradžia | Pabaiga |
| Tang Šuju (唐叔虞) | Dzi Ju 姬虞 (Yú) | 1042 | ||
| Sie, Dzin grafas (晋侯燮) | Dzi Sie 姬燮 (Xiè) | |||
| Uhou (晋武侯) | Dzi Ningdzu 姬宁族 (Níngzú) | |||
| Čenghou (晋成侯) | Dzi Fuženas 姬服人 (Fúrén) | |||
| Lihou (晋厉侯) | Dzi Fu 姬福 (Fú) | 859 | ||
| Dzinghou (晋靖侯) | Dzi Idziu 姬宜臼 (Yíjìu) | 18 | 858 | 841 |
| Sihou (晋釐侯) | Dzi Situ 姬司徒 (Sītú) | 18 | 840 | 823 |
| Sianhou (晋献侯) | Dzi Dzi 姬籍 (Jí) | 11 | 822 | 812 |
| Muhou (晋穆侯) | Dzi Feivangas 姬费王 (Fèiwáng) | 27 | 811 | 785 |
| Šang Šu (晋殇叔) | ? | 4 | 784 | 781 |
| Venhou (晉文侯) | Dzi Čou 姬仇 (Chóu) | 35 | 780 | 746 |
| Džaohou (晋昭侯) | Dzi Bo 姬伯 (Bó) | 06 | 745 | 740 |
| Siaohou (晋孝侯) | Dzi Pingas 姬平 (Píng) | 16 | 739 | 724 |
| Aohou (晋鄂侯) | Dzi Si 姬卻 (Xì) | 06 | 723 | 718 |
| Aihou (晋哀侯) | Dzi Guangas 姬光 (Guāng) | 09 | 717 | 709 |
| Siaodzihou (晋小子侯) | ? | 04 | 708 | 705 |
| Min, Dzin grafas (晉侯緡) | Dzi Minas 姬缗 (Mín) | 27 | 704 | 678 |
| Ugongas (晋武公) | Dzi Čengas 姬稱 (Chēng) | 2 | 678 | 677 |
| Siangongas (晋献公) | Dzi Guidžu 姬诡诸 (Guǐzhū) | 26 | 676 | 651 |
| Huigongas (晋惠公) | Dzi Iu 姬夷吾 (Yíwú) | 14 | 650 | 637 |
| Huaigongas (晋懷公) | Dzi Ju 姬圉 (Yǔ) | 0 | 637 | 637 |
| Vengongas (晋文公) | Dzi Čongeras 姬重耳 (Chóng'ěr) | 09 | 636 | 628 |
| Sianggongas (晋襄公) | Dzi Huanas 姬欢 (Huān) | 07 | 627 | 621 |
| Linggongas (晋灵公) | Dzi Igao 姬夷皋 (Yígāo) | 14 | 620 | 607 |
| Čenggongas (晋成公) | Dzi Heitunas 姬黑臀 (Hēitún) | 07 | 606 | 600 |
| Dzinggongas (晋景公) | Dzi Ju 姬据 (Jù) | 19 | 599 | 581 |
| Ligongas (晉厲公) | Dzi Šoumanas 姬寿曼 (Shòumàn) | 08 | 580 | 573 |
| Daogongas (晋悼公) | Dzi Džou 姬周 (Zhōu) | 15 | 572 | 558 |
| Pinggongas (晋平公) | Dzi Biao 姬彪 (Biāo) | 26 | 557 | 532 |
| Džaogongas (晋昭公) | Dzi I 姬夷 (Yí) | 06 | 531 | 526 |
| Činggongas (晋顷公) | Dzi Čiudzi 姬弃疾 (Qùjí) | 14 | 525 | 512 |
| Dinggongas (晋定公) | Dzi U 姬午 (Wǔ) | 37 | 511 | 475 |
| Čugongas (晋出公) | Dzi Dzao 姬鑿 (Záo) | 23 | 474 | 452 |
| Aigongas (晋哀公) | Dzi Dziao 姬驕 (Jiāo) | 18 | 451 | 434 |
| Jougongas (晋幽公) | Dzi Liu 姬柳 (Liǔ) | 18 | 433 | 416 |
| Legongas (晋烈公) | Dzi Dži 姬止 (Zhǐ) | 27 | 415 | 389 |
| Siaogongas (晋孝公) | Dzi Či 姬颀 (Qí) | 32 | 388 | 369 |