Dykra (sen. vok. Wildnis) – XIVXVII a. rečiau gyvenamų arba visai negyvenamų žemių juosta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Prūsijos ir Livonijos kraštų pasienio su LDK ruožas. Dykra driekėsi Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje (Užnemunėje), Žemaitijos vakaruose ir šiaurėje, Aukštaitijos šiaurėje. Terminas atsirado vokiečių istorinėje literatūroje. Istorijos šaltiniuose sąvoka vartojama ir gūdžioms, neįžengiamoms girioms apibūdinti. Tai miškingi, pelkėti, ežeringi, upingi plotai. Juos minėjo per LDK keliavę kitų šalių pasiuntiniai.[1][2][3]

Išnašos

redaguoti
  1. Rimantas Jasas, Algirdas MatulevičiusDykra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 765 psl.
  2. „LDK kraštovaizdis: miškai, pelkės, ežerai“. Orbis Lituaniae. Suarchyvuotas originalas 2021-02-01. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  3. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5