Atverti pagrindinį meniu
Dasyprocta fuliginosa
Dulsvasis agutis (Dasyprocta fuliginosa)
Dulsvasis agutis (Dasyprocta fuliginosa)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Graužikai
(Wikispecies-logo.svg Rodentia)
Šeima: Agutiniai
(Wikispecies-logo.svg Dasyproctidae)
Gentis: Tikrieji agučiai
(Wikispecies-logo.svg Dasyprocta)
Rūšis: Dulsvasis agutis
(Wikispecies-logo.svg Dasyprocta fuliginosa)
Binomas
Dasyprocta fuliginosa
Wagler, 1832

Dulsvasis agutis (lot. Dasyprocta fuliginosa, angl. Black agouti. vok. Mohren-Aguti) – agutinių (Dasyproctidae) šeimos graužikų rūšis, paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje.

Dulsvasis agutis sutinkamas šiaurės rytų Amazonijos regione pietų Venesueloje, rytų Kolumbijoje, rytų Ekvadore, vakarų Brazilijoje ir šiaurės rytų Peru. Atskira šių graužikų populiacija įsikūrusi Magdalenos upės slėnyje Kolumbijos šiaurėje.[2]

Dasyprocta fuliginosa2.JPG

Graužikas sveria 3,5–6 kg. Jo kailiukas juodas, su baltai pilkšvais plaukais, gerklė – balta.[3] Kaip ir kiti agučiai, aktyvus dieną, gyvena po vieną ar poromis, minta vaisiais ir riešutais. Jie randami miškuose, tankiuose krūmynuose, savanose, dirbamose žemėse. Peru gyvena tik Amazonės regione, kur sutinkami visose Selvos žemutinės zonos srityse, taip pat ir daugelyje vietų aukštutinėje Selvoje – 2000 m ir didesniame aukštyje. Graužikas mėgsta vandens kaimynystę, apsistoja upių ir upelių pakrantėse. Įsirengia urvus tarp pakrantės akmenų ar po medžių šaknimis.

LiteratūraKeisti

  • John F. Eisenberg and Kent H. Redford, 2000. Mammals of Neotropics: Ecuador, Bolivia and Brazil

ŠaltiniaiKeisti

  1. „IUCN Red List - Dasyprocta fuliginosa“. IUCN Red list. 
  2. Catzeflis, F., Patton, J., Percequillo, A., Bonvicino, C. & Weksler, M. (2008). Dasyprocta fuliginosa. In: IUCN 2008
  3. Emmons, L. H. (1997). Neotropical Rainforest Mammals. Pp. 227. 2nd edition. ISBN 0-226-20721-8
 

Vikiteka