Dulokaimio kapinynas

Dulokaimio kapinynas – senovės prūsų kapinynas Sembos pusiasalyje, prie Dulokaimio kaimo (vok. Königlich Dollkeim, dab. Kovrovo, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sr.), XIX a. apardytas tiesiant kelią.

Tyrimai

1869 m. žvalgomuosius tyrimus atliko G. Bujackas, 1879-1885 m. (su pertraukomis) tyrė Otas Tišleris, 1981 m. ir 1990-2002 m. - Vladimiras Kulakovas ir K. Skvorcovas.

Ištirta apie 360 kapų. Mirusieji I a.-III a. laidoti nedeginti ir nuo IV a. sudeginti, urnose. Kapai dažniausiai apdėti akmenimis. Nuo V a. amžiaus sudeginti mirusieji laidoti be urnų, kartais kartu laidotas nedegintas žirgas.

Įkapės: moterų kapuose dažniausiai buvo po 2-4, vyrų kapuose - po 1-2 seges ir apyrankes, t. p. rasta antkaklių, žiedų, diržų sagčių, ietigalių, kirvių, antskydžių, dalgių, ylų, peilių, verpstukų, senovės Romos monetų - Hadriano (117 m.-138 m.), Antonino Pijaus (138 m.-161 m.), Marko Aurelijaus (161 m. -180 m.), Aleksandro Severo (222 m. -235 m.). Pagal Dulokaimio kapinyną lenkų archeologai skiria Dolokaimio-Kovrovo archeologinė kultūrą.

Literatūra

• V. Kulakov. Dollkeim 1992: Neue Ausgrabungen des spätkaiserzeitlichen Gräberfeldes im Samland (Russland)//Archäologisches Korrespondenzblatt, Bd. 30, 2000, H. 4, Mainz.
• В.Кулаков. Святилище на могильнике Доллькайм//АО-98, М., 2000, с. 38-41.
• В.Кулаков. Далькайм: эталоны комплесны полiэтнiчны помнiк археалогii I-XIII стст.: палявыя даследаваннi i стварэнне базы дадзеных (сумесны расiйска-беларускi праект)//Кантакты i дыялогi, Мiнск, 2-3, 2001. с. 9-13
• В.Кулаков. Е.Калашников. Оголовья коней Доллькайма//КСИА, вып. 213, с. 38-49 2002.
• В.Кулаков. Кенотафы эпохи викингов на могильнике Доллькайм//Археологические открытия 2001 года, М., 2003, с. 43-46.
• В.Кулаков. Работы на могильнике Доллькайм/Коврово//Археологические открытия 2002 года, М., с. 33-35.
• В.Кулаков. Доллькайм-Коврово. Исследования 1879 г., Минск, 2004.
• В.Кулаков. Доллькайм-Коврово. Исследования 1992-2002 гг., Минск, с. 1-335.