Digriai
| Digriai | ||
|---|---|---|
  Digriai |
||
| 54°51′22″š. pl. 23°47′10″r. ilg. / 54.856°š. pl. 23.786°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Alšėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 55 | |
 Vikiteka |
Digriai | |
Digriai – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Garliavos, prie Dievogalos upelio. Įsikūrusi krašto bendruomenė. Kaimo kapinėse yra paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Išlikusi Digrių koplyčia.
Gyventojai redaguoti
 | ||||||
| 1888 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 338 | 318 | 210 | 241 | 106 | ||
| 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | 2021 m.sur.[10] | - | ||
| 59 | 52 | 66 | 55 | - | ||
| ||||||
Koplyčia redaguoti
Digrių koplyčia pastatyta XIX a. pradžioje, Juozapo Godlevskio lėšomis. Žinoma, kad ant altoriaus buvo 1821 m. bažnyčios pašventinimo lentelė. Nors katalikiška šventykla buvo pastatyta be leidimo, ji turėjo visus bažnytinius atributus: altorių, klausyklas, vargonų choro tribūną (su arkiniu langu virš įėjimo), zakristiją ir kt. XIX a. antroje pusėje prie bažnyčios buvo medinė varpinė, įrengti „Kryžiaus keliai“ kurių stotys būdavo apeinamos pirmąjį kiekvieno mėnesio penktadienį. Nuo šios apeigos koplyčia buvo vadinta „Pėtnyčių“. 1863 metų sukilimo metu nuo koplyčios iki Aleksoto tilto buvo surengta patriotinė-religinė procesija, pasipriešinimui prieš Rusijos valdymą. Procesija nešina kryžiais, vėliavomis, altorėliais ir vadovaujama trijų augustinų kunigų ant Aleksoto tilto turėjo susitikti su kita procesija iš miesto pusės, bet carinė valdžia neleido procesijoms susitikti, išardydama perkėlos per Nemuną dalį. Su kunigais, vedusiais procesiją, buvo be gailesčio susidorota.
Okupacijos metais ji buvo sugriauta ir neprižiūrima baigia sunykti.[11]
Lietuvos partizanų kapai ir paminklas redaguoti
Digrių kaimo kapinėse, šalia paminklo palaidota daugiau kaip dvidešimt „Tauro“ apygardos partizanų, J. Lukšos bendražygių, žuvusių už Lietuvos laisvę. Įrašas: „Nelygioje kovoje žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Paminklo pastatymo iniciatoriai – žuvusiųjų giminės. Paminklo autorius nežinomas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Digriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 404 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ B.Kvyklio „Mūsų Lietuva“2-oji laida, III tomas, 284p.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Tabariškiai |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Dievogala | |||||||||||
