Degsnės pilkapynas
| Degsnės pilkapynas | |||
|---|---|---|---|
  Degsnės pilkapynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Molėtų rajonas | ||
| Seniūnija | Dubingių seniūnija | ||
| Naudotas | V a. – XII a. | ||
| Tirtas | 1970 m. m. | ||
| Registro Nr. | AR644 / 5362 / A848 P AR1964 / 17229 / A849 P | ||
Degsnės pilkapynas, Labotiškių pilkapynas – pilkapynas Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Degsnės miške ir Guronais vadinamame lauke, prie Labotiškių kaimo.
Pilkapynas redaguoti
Yra 3 pilkapių grupės, iš viso 68 pilkapiai. Pirmasis pilkapynas yra 0,65 km į pietus nuo kelio Giedraičiai-Dubingiai, 0,4 km į pietvakarius nuo Visbaro ežero ir 0,2 km į šiaurės vakarus nuo Labotiškių kaimo bei Degsnės II pilkapyno, Dubingių girininkijos Degsnės miškas, 57 kvartalo šiaurinis pakraštys, Utenos miškų urėdija. Antrasis pilkapynas – 1,5 km į šiaurės rytus nuo Gaveikių ežero, 0,5 km į pietus nuo Visbaro ežero ir 0,2 km į pietryčius nuo Labotiškių, Degsnės I pilkapyno, Dubingių meistrijos Degsnės miškas, 57 kvartalo pietinė dalis ir 58 kvartalo šiaurinė dalis.
1970 m. Lietuvos istorijos institutas ir Istorijos ir etnografijos muziejus (vadovas Adolfas Tautavičius) ištyrė 18 pilkapių, po 6 iš kiekvienos grupės. Sampilai nuo 6–7 m iki 17 m skersmens ir iki 1,5 m aukščio, dalis sampilų su akmenų vainikais. Viduriniosios grupės pilkapiuose rasta nedegintų ir sudegintų mirusiųjų su V a. – VI a. įkapėmis (skydais, pentiniais kirviais, ietimis, sagtimis, pentinais ir kt.). Pietryčių grupės pilkapiuose buvo sudegintų mirusiųjų I tūkstantmečio antrosios pusės kapų, vakarinėje grupėje – nedegintų ir sudegintų žirgų X a. – XII a. kapų (rasta žąslų, kamanų apkaustų, pjautuvų). 6 pilkapiuose kapų nerasta. Pilkapių forma, sampilai, laidosena būdinga V a. – XII a. lietuviams. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Adolfas Tautavičius. Degsnės pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 567 psl.