Daugpilio mūšis

Daugpilio mūšis
ATR-Rusijos 1654-1667 m. karas
Data 1666 m. kovo 18 d. Vieta Daugpilis Rezultatas Taktinė Rusijos pajėgų pergalė
Priešininkai
Abiejų Tautų Respublika	Rusijos carystė
Vadai
K. Marsonas	Ivanas Chovanovskis
Pajėgos
Keletas šimtų pėstininkų, nedidelis totorių dalinys	5086

Daugplio mūšis (rus. Борисоглебское сражение) – 1666 m. kovo 18 d. prie Daugpilio miesto (1665 m. užimto rusų ir jų pervadinto Borisoglebsku, iš čia ir rusiškas jo pavadinimas - Borisoglebsko mūšis) įvykęs Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos carystės pajėgų susidūrimas, 1654–1667 m. ATR-Maskvos karo dalis. Jo metu miestą blokavę daugiausiai Lietuvos daliniai buvo atstumti kunigaikščio Ivano Chovanskio vadovautos Rusijos kariuomenės ir priversti trumpam laikui atsiraukti bei praleisti apsiaustiesiems atvežtą pagalbos krovinį.

Priešistorė

1665 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenė apsiautė Daugpilyje įsitvirtinusį Rusijos garnizoną, kuriam vadovavo gubernatorius Bogdanas Nekliudovas. Nors rusų garnizonas kentėjo nuo atsargų ir net žieminių drabužių trūkumo, ATR pajėgos buvo per silpnos, kad užimtų tvirtovę. Lapkričio mėnesį ATR daliniai, negalėdami prasimaitinti karo nualintoje Uždauguvio (Infliantų) teritorijoje, pasitraukė į Bauskę. Prie Daugplio liko keletas šimtų K. Marsono vadovaujamų ATR karių.

Rusų garnizonui pavyko išsiųsti pagalbos prašymą carui Aleksejui Michailovičiui, kuris į pagalbą išsiuntė Novgorodo pulką. Nepaisant sunkiausių sąlygų, pavasarinio maisto trūkumo, gilaus sniego, apie 5 tūkst. karių dydžio rusų pajėgos iš Pskovo per 18 dienų pasiekė Daugplį.

Mūšis

Kovo 18 d. prie Šuno ežero vykusio trumpo mūšio metu Chovanskio pajėgos išstūmė lietuvius iš šiaurinio Dauguvos kranto, kuriame ir buvo įsikūręs miestas. Lietuvių įrengti apsiausties įtvirtinimai buvo sunaikinti, tačiau Chovanskio pajėgos nesiryžo persekioti į kitą upės krantą atsitraukusių lietuvių.

Pergalė mūšyje sudarė galimybes rusų garnizoną aprūpinti amunicija, maistu ir „tarnybiniais drabužiais“ (rus. служилым платьем). Nesiveldamas į tolimesnes kautynes kovo 20 d. rusų Novgorodo pulkas išvyko atgal į Pskovą.

LDK pajėgos netrukus po kovo 20 d. vėl atnaujino miesto apgultį, atkūrė įtvirtinimus, tačiau miesto nešturmavo.

Netrukus didelės ATR pajėgos buvo permestos iš Livonijos prie Gardino, siekiant atremti prasidėjusį E. Liubomirskio rokošą. Prie šių pajėgų prisijungė ir dalis Daugplį apsiautusių dalinių, ko išdavoje puolimo operacija tapo neįmanoma, o didesni mūšiai Daugpilio apylinkėse nevyko iki pat liepos mėnesio.

LDK pajėgų atsitraukimas nereiškė karo veiksmų pabaigos. 1665 m. fronte pasirodę Dono kazokų būriai jau juo 1666 m. savarankiškai pradėjo vykdyti plėšikavimo žygius į LDK žemes. Dauguvos apylinkėse nuo Daugpilio iki Polocko ir Vitebsko iki pat liepos mėnesio plėšikavo Rusijai priklausiusių Liutino, Opočkos ir Didžiųjų Lukų daliniai. ATR pulkininkas S. Černavskis 1666 m. pradėjo vykdyti išpuolius Vitebsko apylinkėse, atsisakė vykdyti ATR Seimo komisarų nurodymų ir karo veiksmus nutraukė tik etmono M. Paco nurodymu.

Derybose dėl Andrusovo taikos (nuo balandžio 30 iki gegužės 28 d.) pasiekus susitarimą dėl karo veiksmų nutraukimo pagal visą fronto liniją (1664 m. taikos sutartimi buvo numatyta nutraukti karo veiksmus tik Didžiojo pasiuntinių kelio aplylinkėse), liepos 6 d. Lietuvos pajėgos sugriovė savo įtvirtinimus ir atsitraukė į LDK.

Mūšio rezultatai

Mūšis laikytinas taktines Rusijos pergale. Net ir laimėję Rusijos pajėgos nesugebėjo nutraukti Daugpilio apsiausties, tik aprūpinti garnizoną atsargomis. LDK pajėgoms nepavyko pasiekti strateginio tikslo – užimti ir įsitvirtinti svarbioje Daugpilio tvirtovėje. Netrukus sudaryta Andrusavo taikos sutartimi Daugpilis buvo gražintas ATR.

Karo veiksmai parodė, jog karo išvargintos Lietuvos pajėgos nebepajėgė sėkmingai vykdyti net ir vietinės apimties operacijos. Rusijos pajėgos pademonstravo gebėjimą vykdyti nedidelės apimties tiekimo žygius žiemos sąlygomis, tiesa, šią užduotį palengvino ATR pajėgų pasyvumas – nemėginimas atakuoti rusų gurguolę.

Literatūra

• (RU) Кампания 1665–1666 гг. в Литве до заключения временного перемирия – русско-польская война 1654–1667 гг. // Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., Runivers.ru – Россия в подлиннике.
• (RU) Курбатов О. А. Из истории военных реформ в России во 2-й половине XVII века. Реорганизация конницы на материалах Новгородского разряда 1650-х – 1660-х гг./ Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук, М., 2002.