Daugmalės piliakalnis
Daugmalės piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Latvija | ||
Aukštis | 10 m | ||
Plotas | 3800 m² | ||
Priešpilis | gyvenvietė | ||
Naudotas | II tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - II tūkstantmečio m.e. pradžia | ||
Žvalgytas | 1933 | ||
Tirtas | 1935-1937, 1966-1970, 1986-1992 m. |
Daugmalės piliakalnis ir gyvenvietė (latv. Daugmales pilskalns un apmetne) – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Latvijoje, Kekavos savivaldybės teritorijoje, prie Daugmalės kaimo, Dauguvos kairiajame krante, 30 km nuo Baltijos jūros. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas.
PiliakalnisKeisti
Piliakalnio aikštelė trikampė 3800 m² ploto, jos rytiniame pakraštyje supiltas 7 m aukščio pylimas. Piliakalnio papėdėje yra 2 ha senovės gyvenvietė, uostas ir kapinynas.
TyrimaiKeisti
1933 m., 1935–1937 m. tyrė Valdemaras Gintersas, 1966–1970 m. Vladislavas Urtanas ir 1986–1992 m. tyrė Juris Urtanas. Piliakalnio aikštelėje ir gyvenvietėje rastas apie 2 m storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas II tūkstantmečiu pr. m. e.-II tūkstantmečio m.e. pradžia. Rasta 14 įtvirtinimų horizontų, pastatų ir židinių liekanų, amatininkų įrankių, ginklų, IX a.-XII a. Bizantijos, arabų ir Vakarų Europos valstybių 130 monetų, papuošalų, buities reikmenų, 26 svarstyklių fragmentų ir 55 svareliai, daugiau, kaip 200 000 keramikos fragmentų. Iš viso rasta apie 400 000 saugotinų vienetų.
Manoma, kad nuo pirmųjų amžių iki X a. piliakalnis priklausė žiemgaliams, nuo XI a. – lyviams ir latgaliams. Daugmalė X a.-XII a. buvo svarbus amatų ir prekybos centras, prekiavo su Bizantija, Rytų Europos ir Skandinavijos šalimis, arabų kraštais.[1]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Rygos pilis 18 km | Salaspilis 6 km | Pilskalnė 16 km | |||||||||
Klangų piliakalnis 6 km |
|
||||||||||
Caunų piliakalnis 14 km | Sakainių piliakalnis 3 km | Kalnamuižos piliakalnis 34 km |
NuotraukosKeisti
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Romas Jarockis. Daugmalės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 524 psl.