Latgaliai

Latgaliai (latv. Latgaļi, lot. Letthigalli, bltr. łatyhoły), dar vadinti letais (lot. Lethi, vok. Letti, Lethti, lyv. lett) – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje. Jie XI – XII amžių sandūroje minimi senosios Rusios kronikoje Praėjusių laikų pasakojimas. Taip pat jie minimi Kalavijuočių ordino šaltiniuose – latgaliai aprašomi Henriko Latvio Livonijos kronikoje, minint 1206 metų įvykius, ir 1209 metų kronikoje.

Senovės baltų gentis Latgaliai / Letthigalli

Šalis	rytų Latvija
Tautos	rytų baltai (latgaliai)
Kalba	latgalių kalba

Jersika, Atzelė, Talava, Kuoknesė, Lotigola, Idumėja, Imera

Teritorija

Latgalių apgyvendinta teritorija senosiose kronikose vadinama Latgala (lot. Lethigallia, Letigol', Let’gola, Lotygola, Lotygol', Lothavia, Lotva ir kt.). X–XIII amžiais latgalių apgyvendinta teritorija užėmė ne tik dabartinės rytų Latvijos etnografinį regioną Latgalą, bet ir dabartinės Vidžemės rytinę dalį.

Pietinė Latgalos riba buvo Dauguvos upė. Pietuose ji ribojosi su sėlių gentimi, pietryčiuose - su aukštaičių gentimi, o pietvakariuose - su žiemgalių gentimi;
Rytuose riba maždaug sutapo su siena tarp dabartinės Latvijos ir Rusijos, tik šiek tiek pereidama į rytų pusę. Čia ribojosi su rytų slavų krivičių gentimi (Polocko žeme);
Šiaurėje latgalių išplitimo riba beveik sutampa su dabartine Estijos – Latvijos siena, tik buvo šiek tiek piečiau, maždaug ties Sedos upe, kur ribojosi su finougrų estų gentimis (Sakala ir Ugaunija);
Šiaurės vakaruose ribos buvo nepastoviausios. Čia Latgala ribojosi su finougrų lyvių gentimi. Riba pamažu slinko vakarų, šiaurės vakarų kryptimi. Ilgesnį laiką ta riba nusistovėjo maždaug 40–60 kilometrų atstumu į rytus nuo Rygos įlankos, riba ėjo maždaug per Kuoknesės, Nytaurės, Cėsių, Valmieros apylinkes į vakarus ir per Burtniekų ežerą. Burtniekų ežeras, matyt, buvo šiaurės vakarinė latgalių teritorijos riba.

Latgalių žemės

Latgala buvo politiškai nevieninga ir etniškai nevienalytė. Ją sudarė kelios atskiros žemės:

Lotigola (arba tikroji Latgala) buvo pietrytinėje Latgaloje (Latgalos aukštumoje), taip pat apėmė sritis Baltarusijoje bei Rusijoje. Didžiausia gyvenvietė buvo Rėzeknė. Didelę dalį istorijos ją valdė Jersikos kunigaikščiai;
Jersika buvo centrinėje Latgaloje su centru Jersikos piliakalnyje. Apėmė Aiviekstės baseiną;
Talava buvo šiaurės vakarinėje Latgalos dalyje ir apėmė Gaujos upės vidurupio baseiną;
Atzelė arba Pietalava buvo į rytus nuo Talavos, šiaurės rytų Latgaloje. Apėmė Gaujos upės aukštupio baseiną. Didelę dalį istorijos ją valdė Talavos kunigaikščiai;
Latgalos vakariniame pakraštyje buvo naujai latgalių asimiliuojamos žemės, kur latgaliai gyveno mišriai su lyviais. Pietinė iš tų žemių buvo Kuoknesė. Šiauriau jos buvo Idumėja (aplink Straupę), o šiauriausiai - Imera (aplink Valmierą).

Kultūra

Latgaliai buvo naujausia baltų gentis, kuri susidarė sėliams migruojant į šiaurę, už Dauguvos upės. Patyrė didelę finougrų genčių įtaką, nes užėmė jų kažkada gyventas žemes į šiaurę nuo Dauguvos. Tokiu būdu į latgalių kalbą pateko daug finizmų iš finougrų kalbomis kalbėjusių genčių ir latgalių kalba nutolo nuo baltų prokalbės toliau nei lietuvių kalba ar vakarų baltų kalbos.

Vėliau latgalių Kuoknesės, Talavos ir Jersikos kunigaikštytės Polocko kunigaikščiui mokėjo duokles, kol galutinai latgalius užkariavo Kalavijuočių ordinas.

Likimas

Artimiausios latgaliams buvo sėlių ir žiemgalių gentys. Vėliau, kai viduramžiais sumišo su lyvių, sėlių, žiemgalių ir net kuršių gentimis, latgaliai sudarė pagrindinę besiformuojančios latvių tautos dalį. Latgalių genties teritorijoje šiuo metu yra dvi skirtingos etnografiniu, religiniu ir tarminiu atžvilgiu kultūrinės sritys – tai Vidžemė ir Latgala, o jų riba yra maždaug ties Pedezės ir Aiviekstės upėmis. Vidžemė susidarė švedų įtakos zonoje, kurioje paplito protestantizmas, o Latgala, patekusi į Abiejų Tautų Respublikos įtakos zoną, liko katalikiška.

Dabartinėje latgalių teritorijoje yra šie didžiausi miestai: Daugpilis, Rėzeknė, Valmiera, Cėsys, Maduona, Gulbenė, Alūksnė, Smiltenė, Balvai, Preiliai, Lyvanai, Pliavinios, Ludza, Kraslava, Abrenė ir t. t.

Taip pat skaitykite

Latgalių Vikipedijos tinklalapis Archyvuota kopija 2008-03-17 iš Wayback Machine projekto., bandomasis projektas.