Daugų piliakalnis
Daugų piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Alytaus rajonas | ||
Seniūnija | Daugų seniūnija | ||
Aukštis | 6–15 m | ||
Plotas | 30x25 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis |
Daugų piliakalnis – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Daugų, Neveiglo ežero vakariniame krante. Pasiekiamas keliu Daugai – Junčionys pavažiavus 1,8 km, yra kairėje, į vakarus, tarp kelio ir Neveiglo ežero, į šiaurę nuo sodybos.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis įrengtas Neveiglo ežero rytiniame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 30x25 m skersmens. Šiauriniame kalvos šlaite, 5 m žemiau aikštelės yra natūrali terasa. Šlaitai statūs, 6–15 m aukščio. Piliakalnį apardė jame kasti bulviarūsiai, pietiniame šlaite įkasti rūsiai. Apaugęs tankiomis eglėmis, vakarinis šlaitas – lapuočiais, pietinis aikštelės dalis dirvonuoja.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirma puse.[1] Rasta XIII–XV a. žiestos keramikos.
Į pietryčius nuo Daugų esančiame Salų kaime yra senovės gyvenvietė, kurios nedidelė kalvelė archeologinėje literatūroje vadinama Daugų arba Salos piliakalniu, Pilaite.
Į pietus nuo miestelio centro Didžiulio ežero krante esančios kalvos aukštumos kampas vadinamas Daugio pilimi. Šiuo metu kalvoje įrengtos Daugų miestelio kapinės.
Legendos
redaguotiPasakojama, kad piliakalnį supylę žmonės Daugų įkūrėjui kunigaikščiui Daugui.
Kryžiuočiams užpuolus pilį, visi jos gynėjai žuvo, o kunigaikščio duktė Daugė, nenorėdama patekti nelaisvėn, nusiskandino. Jos vardu esą ir pavadinta vietovė.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Bazorų piliakalnis 13 km | Gerulių piliakalnis 17 km | Einoronių piliakalnis 7 km | |||||||||
Alytaus piliakalnis 15 km |
|
Voniškių piliakalnis 16 km | |||||||||
Poteronių piliakalnis 11 km | Pociūniškių piliakalnis 10 km | Girežerio piliakalnis 22 km |
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 227 (Nr. 13).