Atverti pagrindinį meniu

Gerulių piliakalnis

Gerulių piliakalnis
Geruliu piliakalnis.jpg

Gerulių piliakalnis
Koordinatės
54°31′52.7″ š. pl. 24°16′14.1″ r. ilg. / 54.531306°š. pl. 24.270583°r. ilg. / 54.531306; 24.270583Koordinatės: 54°31′52.7″ š. pl. 24°16′14.1″ r. ilg. / 54.531306°š. pl. 24.270583°r. ilg. / 54.531306; 24.270583
Savivaldybė Alytaus rajonas
Seniūnija Butrimonių seniūnija
Aukštis 8-11 m
Plotas 45x21
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio vidurys - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1955
Tirtas 1955 m.
Registro Nr. AR41/22609, 1832, 22610/A75KP

Gerulių piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Zamkumi, Zamkeliu, Mastaltavičių kalnupiliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR41; unikalus objekto MC kodas 1832; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A75KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22610) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Gerulių kaimo šiaurinėje dalyje, kalvoje, tarp dviejų bevardžių upelių. Pasiekiamas keliu ButrimonysStakliškės, yra kairėje į šiaurės vakarus nuo kelio, ties rajonų riba.

PiliakalnisKeisti

Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upelių slėniai, rytinėje pusėje yra laukas. Kalva apaugusi medžiais ir krūmais. Šlaitai statūs, 8–11 m aukščio. Aikštelė ovali, apie 45 m ilgio ir 21 m pločio. Ją žiedu juosia 170 m ilgio, 1-4,5 m aukščio pylimas. Aikštelėje yra keturių 2,0-3,5 m skersmens ir 0,3-0,8 m gylio duobių ir apie 23 m ilgio griovio liekanų. Valstybinės archeologijos komisijos duomenimis, aikštelė buvo iškasinėta per 1916-1917 m. vokiečių kariuomenės mėgėjiškus kasinėjimus. Piliakalnio pietinėje ir pietvakarinėje papėdėje, už upelio yra senovės gyvenvietė, kuri užima apie 100 m ilgio ir 30 m pločio sklypą. [1]

TyrimaiKeisti

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. ir 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, [2] 1977 m. ir 1989 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Gyvenvietėje aptiktas 0,5 m storio kultūrinis sluoksnis, jame rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos, lankinė trikampe kojele segė. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 1,51 ha.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Pelekonių II piliakalnis 17 km Paukščių piliakalnis 14 km Lepelionių piliakalnis 9 km
Gerulių (Stakliškės) piliakalnis 3 km
 
Šilėnų piliakalnis (Birštonas) 10 km
Punios piliakalnis 11 km
     
     
     
Mirgelių piliakalnis 18 km
Alytaus piliakalnis 19 km
Kružiūnų piliakalnis 9,5 km
Daugų piliakalnis 16 km
Poteronių piliakalnis 19 km
Voniškių piliakalnis 25 km
Pivašiūnų piliakalnis 10 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Arūnas StrazdasGerulių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 613 psl.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 63 (Nr. 206)
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 98
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 126.
  • Navarackas A. Archeologiniai radiniai Gerulių piliakalnio gyvenvietėje // Lenino keliu. Jieznas. 1961 m. spalio 4 d. Nr. 78(1034), p. 3–4.
  • Sokołowski W. 1890. Do poszukiwaniu o piłkalniach // Wisła. Warszawa. T. IV, p. 453–456.

NuorodosKeisti