Atverti pagrindinį meniu

Koordinatės: 54°53′43″ š. pl. 23°55′28″ r. ilg. / 54.89528°š. pl. 23.92444°r. ilg. / 54.89528; 23.92444

Kultūros centras

Darbo rūmai – rūmai Kauno naujamiestyje, Vytauto pr. 79. Rūmuose šiuo metu įsikūrę Kauno kultūros centras „Tautos namai“, veikia džiazo orkestras Kauno bigbendas.

IstorijaKeisti

Pagal 1935 m. priimtą įstatymą, vietoj 1934 m. uždarytų profsąjungų, buvo įsteigti Darbo rūmai – tautininkų valdžios kuriamos korporacinės sistemos dalis. Darbo rūmai rūpinosi darbininkų švietimu, profesiniu lavinimu, kultūra, tačiau veiklą turėjo derinti su Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiąja darbo ir socialinės apsaugos inspekcija. Jau nuo 1936 m. Darbo rūmai įsteigė progimnaziją suaugusiems darbininkams, 14 kultūros klubų, tarp kurių buvo Juozo Miltinio teatro trupė, chorai, šokių būreliai, vokaliniai ir styginiai ansambliai, leido laikraštį Darbas, teikė darbininkams teisinę pagalbą.[1]

Organizacijos veiklai buvo reikalingos naujos patalpos, todėl Vytauto ir Kęstučio g. sankryžoje nuspręsta pastatyti naujus rūmus, kurie baigti 1939 m. Rūmus suprojektavo inžinierius architektas Adolfas Lukošaitis ir inžinierius A. Novickis. Antrojo pasaulinio karo metais rūmuose veikė nacistinės Vokietijos gestapas. 1946 m. rūmai pavadinti Profsąjungų kultūros rūmais. Juose buvo atnaujinta kultūrinė, šviečiamoji, edukacinė ir informacinė veikla. Nuo 1993 m. rūmuose veikiantis kultūros centras „Tautos namai“ telkia liaudies ir sportinių šokių kolektyvus, chorus, yra kalendorinių ir valstybinių, miesto švenčių organizatorius.

RūmaiKeisti

Rūmai susideda iš dviejų keturaukščių korpusų. Rūmų išorė griežta ir santūri, dominuoja funkcionalizmo architektūra. Interjere išliko įvairiakraštės teracos grindys, profiliuoti lubų apvadai. Gražiausias rūmuose – centrinis vestibiulis su plačiais laiptais bei spalvotu vitražu. Pagrindinis portalas – iš Kęstučio g.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Darbo rūmai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 494-495 psl.

NuorodosKeisti