Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dženė (pranc. Djenné) – miestas vidurio Malyje, Mopčio regione, 76 km į pietvakarius nuo Mopčio, Nigerio vidinėje deltoje, prie Nigerio ir Bani upių santakos. Kasmetinių potvynių metu miestas atsiduria saloje. Miesto įžymybė – plūkto molio Dženės didžioji mečetė. Iš plūkto molio pastatytas ir visas miestas.

Dženė
Djenné
Miesto turgus ir mečetė
Laiko juosta: (UTC+0)
Valstybė Malio vėliava Malis
Regionas Mopčio regionas
Gyventojų (2009) 32 944
Vikiteka Dženė
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 116

Verčiamasi žemdirbyste, gyvulių auginimu, žvejyba, turizmu.

Istorija redaguoti

Pirmasis Dženės miestas įkurtas apie III a. pr. m. e., 2,5 km į pietryčius nuo dabartinio miesto. Apie 850-uosius metus tai jau buvo gerai įtvirtintas, sienomis aptvertas stambus miestas. Jis klestėjo kaip Transsacharinės prekybos centras. Tačiau XII a. gyventojų skaičius ėmė mažėti, o XV a. senoji Dženė buvo apleista. Dabartinėje vietoje miestas pradėjo kurtis XI a. Jis buvo toliausiai į vakarus nutolęs songajų postas. 1050 m. miesto gyventojai atsivertė į islamą. 1076 m. Almoravidams nugalėjus Ganos imperiją, Dženės įtaka gerokai išsiplėtė. Miestas buvo galutinis Transsacharos prekybinis taškas – čia prekiauta auksu, druska, vergais. XI a. pastatyta didžioji mečetė, Džanė tapo svarbiu religiniu centru.

XIII a. Džanė klestėjimas baigėsi – iškilusi Malio imperija sujaukė prekybinius kelius ir karavanų srautai pasuko į Timbuktu. Dženė daugiau nebeatgavo savo įtakos ir tapo Malio imperijos satelitine valstybėle. Vėliau miestas tapo Songajų imperijos dalimi, o XVI a. pab. užkariautas marokiečių. Dženė tuo metu tiekdavo druską ir auksą į Timbuktu. 1630 m. marokiečiai prarado miesto kontrolę ir jis priklausė įvairioms vietinėms valstybėms. 1893 m. Dženę užkariavo prancūzai, tačiau kolonijos centru pasirinko Mopčio miestą, kas lėmė visišką Dženės smukimą.

1988 m. Dženė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.