Cirkliškio piliakalnis

Cirkliškio piliakalnis
Cirkliskio-piliakalnis2016.jpg

Cirkliškio piliakalnis
Koordinatės
55°07′08″ š. pl. 26°08′53″ r. ilg. / 55.11889°š. pl. 26.14806°r. ilg. / 55.11889; 26.14806Koordinatės: 55°07′08″ š. pl. 26°08′53″ r. ilg. / 55.11889°š. pl. 26.14806°r. ilg. / 55.11889; 26.14806
Savivaldybė Švenčionių rajonas
Seniūnija Cirkliškio seniūnija
Aukštis 10-11 m
Plotas 30x20
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio pabaiga -
II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1958
Tirtas 1979 m.

Cirkliškio piliakalnis ir gyvenvietė (A1066KP) – piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Cirkliškio kaime, 1 km į pietvakarius nuo Švenčionių, 0,5 km į rytus nuo kelio į Vilnių, apie 0,4 km į rytus nuo Cirkliškio dvaro rūmų, parke.

PiliakalnisKeisti

 
Piliakalnio aikštelė

Kalvą, dar vadinamą Perkūnkalniu, iš šiaurės vakarų juosia Kūnos upelio, iš pietvakarių - Cirkliškio ežero slėnis. Šlaitai 10–11 m aukščio. Aikštelė ovali apie 30 x 20 m. Jos rytiniame, vakariniame ir pietiniame pakraščiuose yra 0,6-1,2 m aukščio pylimas. Piliakalnio pietryčių ir šiaurės rytų šlaitas sutvirtintas 1 m aukščio, o vakarų - dviem, 2 m ir 1 m aukščio pylimais. Pietvakarių papėdėje yra senovinės gyvenvietės liekanų, rasta geležies gargažių.

TyrimaiKeisti

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1958 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1979 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

20042006 m. vyko piliakalnio tvarkymo darbai, piliakalnis tapo patraukliu ir prieinamu objektu kultūriniam turizmui.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Raiteliakalnis 37 km Reškutėnų piliakalnis 15 km
Nevieriškių piliakalnis 4,5 km
Aučynų piliakalnis 9 km
Stūglių piliakalnis 7 km
 
Malkėsto piliakalnis 43 km
     
     
     
Sužionių piliakalnis 40 km
Bogutiškės piliakalnis 7 km
Akvieriškės piliakalnis 6 km Kavalčiukų piliakalnis 4 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Cirkliškio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 136 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.

NuorodosKeisti