Chalkidinis šalmas

Chalkidinis šalmas (angl. Chalcidian helmet; rus. халкидский шлем) – senovės Graikijos lengvo šalmo tipas.

Trakų IV a. pr. m. e. ir anksčiau naudoti chalkidiniai šalmai

Chalkidinis šalmas vizualiai padalintas į dvi dalis – apvalaus kupolo pavidalo viršutinę dalį ir apatinę dalį, dengiančią kaktos apačią, galvos šonus ir pakaušį. Riba tarp dalių paprastai būna iškilas rumbas, einantis aplink visą šalmą.
Chalkidinis šalmas neturi antnosio ar turi jį labai mažą, todėl dėvint šį šalmą matomumas geresnis, negu dėvint korintinį šalmą, turintį antnosį. Ausų srityje yra didelės figūrinės išpjovos (atakuojant iš priekio pataikyti į tas išpjovas sunku), kurios apatinę šalmo dalį padalina į pakaušinę skiautę ir dvi skruostines skiautes. Skruostinės skiautės netvirtos, todėl nuo stipraus smūgio linksta. Vėlesniuose šalmuose šias skiautes ėmė tvirtinti ant vyrių (vėliau antskruosčius su vyriais perėmė romėniški šalmai). Skruostinės skiautės plačios stačiakampės ar suapvalintos, priekinis jų kraštas dažnai banguotas.

Chalkidinis šalmas sverdavo iki 1 kg, tad lengvesnis už korintinį šalmą. Italijoje chalkidinius šalmus naudojo samnitai, etruskai, graikai. Chalkidiniai šalmai atsirado VI a.p.m.e., o III a. p.m.e juos išstūmė paprastesni trakiniai šalmai ir pilosai. Chalkidinių šalmų palikuonimis galima laikyti romėnų pėstininkų šalmus, tik šie buvo daromi iš geležies.

Šalmo pavadinimo kilmė neaiški. Viena hipotezė teigia, kad šiuos šalmus VI a. pr. m. e. antroje pusėje ėmė gaminti išeiviai iš Chalkio miesto Graikijos Eubojos saloje, įsikūrę Sicilijoje ir Italijos pietuose. Be to, gr. χαλκός reiškia 'varis'. Antra hipotezė teigia, kad šalmas taip pavadintas dėl to, kad tokių šalmų atvaizdai dažnai aptinkami ant chalkidinių vazų.

Nuorodos

redaguoti