Cestas (lot. caestus, iš lot. caedere 'smogti') – plaštakos ir dilbio aprišalas, vėliau – kovinė pirštinė, naudota pankratione, gladiatorių. Storesnis dirželių pluoštas delne stiprina kumščio smūgį.

Cesto piešinys
Statulos „Kvirinalo kumštininkas“ fragmentas

Pirmieji cestai buvo odos dirželiai, kuriais aprišdavo plaštaką, riešą ir dalį dilbio. Graikai cestus naudojo neginkluotos kovos varžybose, kur buvo užskaitomas tik nokautas. Cestai pradžioje tiesiog buvo apsauginė priemonė – saugojo plaštaką nuo sužeidimų. Neretai cesto dirželiais aprišdavo dilbį iki alkūnės – taip dilbis būdavo apsaugomas nuo blokuojant dilbiu patiriamų smūgių. Vėliau cestai ėmė įgyti ir kaunamąją funkciją – imta naudoti vis kietesnę odą, tad cestas ėmė didinti priešininko patiriamą smūgį.

Romėnai cestus patobulino didindami žalojančią gebą – dirželiai buvo sustiprinti kniedėmis, plokštelėmis, spygliais. Toks cestas veikia ir kaip kastetas. Cesto variantai yra myrmex (dar žinomas kaip „galūnių skrostuvas“) ar gr. sphairai – abu jie buvo odiniai dirželiai su aštriomis geležtėmis ar aštriais spygliais.

Cestus dažnai naudojo gladiatorių kautynėse, kur tik cestais ginkluoti kovotojai (paprastai vergai), kaudavosi iki mirties. Ši kautynių forma darėsi vis kruvinesnė, kol ~30 m. pr. m. e. buvo uždrausta (kartu su myrmeksais).

Žinomiausias cesto atvaizdas yra Romoje esanti skulptūra „Kvirinalo kumštininkas“ (angl. The Boxer of Quirinal), kuri vaizduoja sėdintį vyriškį, kurio rankos su cestais.


Taip pat skaitykite

redaguoti

Nuorodos

redaguoti

Iliustracijos: