Centrinė Meksika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Centrinė Meksika (dar Centrinė Mezoamerika) – istorinis-kultūrinis regionas Mezoamerikoje, dabartinės Meksikos teritorijoje. Jis apima teritorijas, kur šiuo metu yra Meksiko miestas ir aplinkinės Meksiko, Hidalgo, Pueblos, Tlaskalos, Moreloso bei Keretaro valstijos.

Mezoamerikos regionas Centras (Centro)
Šalis	Centrinė Meksika
Tautos	otomangai > nauatliai
Valstybės	Tlatilkas: XIV-V a. pr. m. e. Teotihuakanas: V a. pr. m. e.-VIII a. Toltekai: IX-XIII a. Actekai:XIII-XVI a.
Centroamerika, Maja, Įlanka, Oašaka, Gereras, Centras, Vakarai, Šiaurė

Iš šio regiono kilo didžiausios ir galingiausios imperijos Poklasikiniu laikotarpiu.

Regionas dalinai sutampa su Meksikos ispanų kalbos Centrinės tarmės arealu.

Geografija

Centro regionas apima pietinę Meksikos kalnyno dalį ir yra uždaroje teritorijoje, beveik iš visų pusių apsuptas kalnų. Rytuose jį supa Rytų Siera Madrė, kuri skiria nuo Įlankos regiono. Vakaruose jį supa Vakarų Siera Madrė, pietuose – Pietų Siera Madrė. Regionas liečiasi su Įlanka rytuose, Gereru ir Oašaka pietuose, Vakarais vakaruose.

Tokiu būdu susiformuoja Meksikos plokštikalnė, kurios pietinė dalis (Mesa Central) ir atitinka Centro regioną. Nors gyvenimo sąlygos čia nėra geros, Rio Grandė de Santjagas kai kurioms vietovėms suteikia drėgmės, egzistuoja daug derlingų slėnių, kurių didžiausias – Meksiko slėnis (nah. Anahuac). Meksiko slėnis buvo centro regiono svarbiausia vieta, mat čia formavosi ir kilo skirtingos kultūros. Čia buvo penki ežerai (šiuo metu nebelikę nė vieno), tapę namais daugybei tautų ir miestų.

Kiti svarbūs vietos regionai buvo Tolukos slėnis (nah. Matlatzinco), Meskitalio slėnis (otomių kalba: B’ot’ähi), Tlaskala (nah. Tlaxcallān), Mazahua, Tehuakano slėnis, Moreloso slėnis, Tulancingo slėnis ir kt.

Istorija

Ikiklasikinis laikotarpis

Ikiklasikinio laikotarpio gyvenvietės

Pagrindinis straipsnis: Tlatilko kultūra

Ikiklasikiniu laikotarpiu atskiruose regiono slėniuose formavosi savitos kultūros. Tehuakano slėnis regiono pietryčiuose yra laikomas pirmąja vieta pasaulyje, kur domestifikuotas kukurūzas.

I tūkst. pr. m. e. regioną stipriai veikė Olmekų kultūra iš rytų. Jos įtakoje Morelo slėnyje iškilo Čalkacingo ir Sasakatlos miestai, o Meksiko slėnyje – Tlatilkas ir Tlapakoja. Vėliau Meksiko slėnyje suklestėjo Kuikuilko miestas.

Klasikinis laikotarpis

Pagrindinis straipsnis: Teotihuakanas

Tikriausiai dėl ugnikalnio išsiveržimo, nuo III a. pr. m. e. Kuikuilkas ištuštėjo, tačiau ėmė augti Teotihuakano miestas Meksiko slėnio šiaurėje. Jis tapo svarbiu kultūriniu centru Mezoamerikoje, kurio kultūrinė įtaka buvo jaučiama ne tik Centro regione, bet ir kituose regionuose.

Kitos svarbios šio laikotarpio gyvenvietės buvo Čolula Tlaskalos slėnyje, Teotenangas Tolukos slėnyje (kur vyravo matlacinkai), Huapalkalkas Tulancingo slėnyje (kur vyravo olmekai sikalankai) ir kt.

Poklasikinis laikotarpis

Actekų imperija 1519 m.

Svarbiausi Centro miestai valstybės

Pagrindiniai straipsniai: Toltekai, Actekai

Apie VIII a. Tiahuakanas buvo sunaikintas iš šiaurės atėjusių tautų, priklausiusių uto-actekų kalbų šeimai, kurie įvardijami bendru terminu nahua. Pirmieji jų buvo toltekai. Jie įsitvirtino iki tol otomių tautos valdomame Meskalio slėnyje ir čia įkūrė Tulos miestą, kuris tapo jų valstybės sostine. Toltekai valdė ir kitus regiono slėnius. Pvz. Meksiko slėnyje įkurtas Kolhuakanas, Moreloso slėnyje – Šočikalkas, tapęs atskiros valstybės sostine.

Iš šia jie kūrė galingą imperiją, kuri kontroliavo didelę dalį Mezoamerikos, turėjo įtakos Majos regionui.

Po toltekų užplūdo nauja nahua banga, tarp kurių buvo tepanekai, akolhuai, čalkai, hošimilkai, tlahuikai, tlaskaltekai ir daugybė kitų, kurie keitė vietos tautas. Jie įvairiuose regiono slėniuose įkūrė daug naujų miestų valstybių – altepetlių (nah. āltepētl). Svarbesnės jų buvo akolhua Teskokas, tepanekų Askapocalkas ir Tlakopanas, hošimilkų Hošimilkas, čalkų Čolkas, tlatelolkų Tlatelokas, tlahuikų Cuauhnáhuac ir Uastepekas, tlaskaltekų Tlaskala bei kt.

Tarp visų atvykėlių vieni vėliausiai Meksiko slėnyje apsigyveno mešikai (actekai), kurie, neradę vietos įsikurti ežerų pakrantėje, buvo priversti vieno ežero saloje įkurti Tenočtitlano miestą. Iš čia actekai pradėjo savo ekspansiją. Iš pradžių jie pavergė slėnio tautas, vėliau pajungė savo valdžiai visą Centrinę Meksiką (čia nepriklausomybę išsaugojo tik Tlaskala). Dar vėliau jie ėmė užkariaudinėti kitus regionus, sukurdami Actekų imperiją.

XVI a. Actekų imperija buvo sunaikinta ispanų.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.