Carlo Ponti
| Carlo Ponti | |
|---|---|
| |
| C. Ponti 1951 m. | |
| Gimė | 1912 m. gruodžio 11 d. Madženta, Lombardija, Italijos karalystė |
| Mirė | 2007 m. sausio 10 d. (94 metai) Ženeva, Šveicarija |
| Tautybė |  Italija
|
| Pilietybė | Italijos |
| Sutuoktinis (-ė) | Giuliana Fiastri (1946–1957) Sophia Loren (1957–1962) (anuliuota) (1966–iki mirties) |
| Vaikai | 4 |
| Veikla | kino prodiuseris |
| Alma mater | Milano universitetas |
 Vikiteka |
Carlo Ponti |
Karlas Pontis (it. Carlo Ponti; 1912 m. gruodžio 11 d. – 2007 m. sausio 10 d.) buvo italų kino prodiuseris, prisidėjęs kuriant daugiau kaip 140 filmų. Vienos garsiausių visų laikų šalies bei Europos kino žvaigždės Sopfijos Loren vyras.
Biografija redaguoti
Karlas gimė Madžentoje – Lombardijos mieste, kuriame anksčiau meru buvo jo senelis. Mokėsi teisės Milano universitete ir vėliau pradėjo dirbti tėvo teisinėje firmoje šiame mieste. Čia, per sutartčių sudarymus, jis pirmą kartą susidūrė su kino industrija. 1940 m. jis prodiusavo savo pirmąjį filmą – režisieriaus Mario Soldati juostą „Piccolo Mondo Antico“, kuriame vaidino pradedančioji aktorė Alida Valli. Juostoje buvo nagrinėjama italų ir austrų kova Italijos suvienijimo laikotarpiu ir filmas sulaukė didelio populiarumo, nes tuometinėje politinėje arenoje buvo lengva Austriją priimti kaip Nacistinę Vokietiją. Dėl šio filmo Karlas net buvo trumpam įkalintas, neva jo filmas menkino Italijos ir Vokietijos santykius.[1]
1941 m. Karlas sulaukė kvietimo dirbti kino kompanijoje „Lux Films“, kurioje per eilę metų sukūrė seriją komerciškai sėkmingų filmų su garsiu komiku Totò pagrindiniame vaidmenyje. 1954 m. jis kartu su kitu prodiuseriu Dino De Laurentiis ir režisieriumi Federico Fellini sukūrė šio filmą „La strada“. Vėliau Pontis prisidėjo prie tokių filmų kaip „Boccaccio '70“ (rež. F. Fellini, Mario Monicelli, Vittorio De Sica, Luchino Visconti), „Itališkos vedybos“ ir „Vakar, šiandien ir rytoj“ (rež. V. De Sica), „Zabriskie Point“, „Keleivis“ ir „Blowup“ (rež. Michelangelo Antonioni) bei komerciškai sėkmingą „Daktarą Živago“ (rež. David Lean).
Asmeninis gyvenimas redaguoti
1946 m. Pontis vedė Giuliana Fiastri, su kuria susilaukė dukters Guendalinos (g. 1951) ir sūnaus Alexo (g. 1953).
1951 m., teisėjaudamas grožio konkurse, jis pastebėjo pradedančiąją aktorę Sophia Lazzaro, kuriai tais pačiais metais davė vaidmenį filme „Anna“. 1952 m. aktorė, patarta prodiuserio Goffredo Lombardo, pakeitė savo vardą į Sophią Loren.
Praėjus 5 metams, Pontis išsiskyrė su žmona ir vedė Loren (tam jis pasinaudojo „Meksikietiškomis skyrybomis“, nes Italijoje jos buvo uždraustos; nepaisant to, grįžęs į šalį jis galėjo būti apkaltintas daugiapatyste). Pontis prodiusavo kelis filmus Holivude, kuriuose vaidino Loren ir į Italiją grįžo tik 1960 m. Čia teisme jie paneigė esą vedę ir judviejų santuoka 1962 m. buvo anuliuota.
Norėdamas legaliai vesti Loren, Pontis susitarė su žmona, kad jie trise persikels gyventi į Prancūziją ir taps šios šalies piliečiais (skyrybos Prancūzijoje buvo legalios). 1965 m. Pontis išsiskyrė su Giuliana ir 1966 m. dar kartą vedė Loren.[2][3][4] Jeidu susilaukė 2 sūnų: Carlo (g. 1968) ir Edoardo (g. 1973)[5]. Jų santuoka truko iki pat Karlo mirties 2007 m.
Kita redaguoti
1975 m. Pontį 2 kartus buvo mėginama pagrobti, vieną kartą užpuolikai panaudojo ir šaunamąjį ginklą. 1979 m. jis buvo už akių teisiamas dėl pinigų ir meno kūrinių kontrabandos. Teismas nuteisė Pontį 4 metus kalėti bei skyrė 22 milijardų lirų baudą, tačiau jis nedalyvavo teisme ir dėka Prancūzijos pilietybės išvengė ekstradicijos. Kaltinimai jam buvo panaikinti 1990 m.
Pontis garsėjo kaip kolekcionierius ir turėjo sukaupęs Picasso, Renoir, Salvador Dali ir kitų garsių menininkų kūrinių. 1977 m. dalis jo turimų paveikslų buvo areštuota ir perduota Milano bei Kazertos miziejams. 1990 m., sudarius taikos susitarimą su Italijos valstybe, Pontis atgavo 230 konfiskuotų paveikslų.
Dalinė filmografija redaguoti
- Leonas Morenas, kunigas (1961)
- Boccaccio '70 (1962)
- Artūro sala (1962)
- Tuščia drobė (1963)
- Itališkos vedybos (1964)
- Šiandien, rytoj, poryt (1965)
- Blowup (1966)
- Mergina ir generolas (1967)
- Amanti (1968)
- Kunigo žmona (1970)
- Zabriskie Point (1970)
- Saulėgrąžos (1970)
- Ideali vieta žmogžudystei (1971)
- Balta, raudona ir... (1972)
- Ką? (1972)
- Pišotos byla (1972)
- Kas (1972)
- Griebk ir spruk (1973)
- Džordanas Brunas (1973)
- Policininkė (1974)
- Gerbiami žmonės (1975)
- Kasandros pervaža (1976)
Apdovanojimai redaguoti
- Oskaras – geriausias filmas užsienio kalba („La strada“) (1957)
- Oskaras (nominacija) – geriausias filmas („Doctor Zhivago“) (1965)
- David di Donatello – geriausias prodiusavimas („Ieri oggi domani“) (1964) („Itališkos vedybos“) (1965), geriausias užsienio filmo prodiusavimas („Doctor Zhivago“) (1967)
- Nastro d'argento – geriausias prodiuseris („La strada“) (1955)
- Nastro d'argento (nominacija) – geriausias prodiusavimas („Itališkos vedybos“) (1965)
- Laurel apdovanojimas (nominacija) – geriausias prodiuseris (1971)
- Milano kino festivalis – karjeros apdovanojimas (2000)
Nuorodos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Movie Producer Carlo Ponti Dies“. Kansas City Star. 2007-01-10. Nuoroda tikrinta 2007-01-14.
- ↑ Exshaw, John (2007-01-12). „Carlo Ponti“. The Independent. Suarchyvuotas originalas 2007-02-19. Nuoroda tikrinta 2007-01-12.
- ↑ Sheri & Bob Stritof. „Sophia Loren and Carlo Ponti Marriage Profile“. About. Suarchyvuotas originalas 2016-08-10. Nuoroda tikrinta 2008-06-05.
- ↑ „Italian Producer Carlo Ponti“. Associated Press. January 2007. Suarchyvuotas originalas 2012-10-03. Nuoroda tikrinta 2008-06-05. „archived at TV Fan Forums“
- ↑ https://www.theguardian.com/news/2007/jan/11/guardianobituaries.italy