Bulimija

Bulimija (lot. bulimia nervosa), arba hiperoreksija (lot. hyperorexia) – valgymo sutrikimas, dėl kurio kuriam laikui liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas. Ligoniams būdinga nuolatinė viršsvorio baimė, pasikartojantys persivalgymai, po kurių ima persekioti kaltės jausmas, bandoma „atitaisyti“ padėtį, maistą išvemiant, geriant laisvinančius vaistus ir arbatas, sportuojant, naudojant liesinančias tabletes ir pan. Moterys bulimija serga nuo 3 iki 10 kartų dažniau, nei vyrai.

Klasifikacija

Ligos kodas pagal TLK (Tarptautinė ligų klasifikacija) – TLK-10 F50.2 (nervinė bulimija) ir F50.3 (netipinė nervinė bulimija). Priskiriama valgymo sutrikimams (F50).

Kriterijai pagal TLK

1. Pasikartojantys valgymo priepuolių epizodai (labai didelio maisto kiekio suvalgymas (net iki 30 kartų daugiau nei įprastai suvalgoma) per trumpą laiką);
2. Kontrolės jausmo praradimas priepuolio metu;
3. Kompensacinės priemonės svorio augimui išvengti (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius paleidžiančių vaistų vartojimas, diuretikų ar kitų preparatų vartojimas, klizmos, badavimas, intensyvus sportavimas);
4. Baimė sustorėti, nuolatinis susirūpinimas dėl savo svorio ir kūno formos.

Kiti simptomai

• Pacientai negali normaliai dirbti (juos nuolat vargina mintys apie valgymą);
• Negali ilsėtis (kamuoja nerimas dėl išvaizdos ar svorio);
• Nepilnavertiškumo jausmas;
• Intymumo baimė;
• Savęs kaltinimo idėjos;
• Depresija;
• Pacientams sunku pripažinti, kad jie serga.

	Svarbiausi bulimijos požymiai
Svoris	Gali būti įvairiai, tačiau paprastai yra normalus arba yra viršsvoris
Valgymo įpročiai	Per trumpą laiką dideli maisto kiekiai (tarp persivalgymo periodų – gali riboti)
Kūno vaizdas	Perdėtai susirūpinusi dėl svorio ir išvaizdos, liguista baimė nutukti
Fiziniai simptomai	Svorio pokyčiai, skrandžio opos, žaizdos burnoje ir gerklėje, dehidratacija, geltonos žymės ant dantų dėl skrandžio sulčių, dantų trupėjimas, silpnumas, nuovargis, sutrikusi organizmo cheminė pusiausvyra
Emocijos	Depresija, nerimas, kaltės jausmas, savęs žalojimas
Santykiai	Gali būti uždaras, tačiau geba vystyti santykius su aplinkiniais

Ligos eiga

Bulimija paprastai prasideda griežtos dietos laikymosi periodu, kurio metu individas tiesiog marina savo badu, kol galiausiai kyla nenumaldomas potraukis maistui. Potraukis mažėja valgant, tačiau kartu su valgymu kyla kaltės ir ,,susikirtimo’’ laikantis dietos jausmai. Šie jausmai rimsta toliau badaujant arba išvėmus, siekiant atsikratyti suvartoto maisto. Kaltės ir kontrolės praradimo jausmai grįžta sekančio valgymo epizodo metu. ,,Kontrolės praradimas’’ yra pagrindinė charakteristika, apibūdinanti persivalgymą. Žmones sergantys bulimija paprastai būna normalaus svorio ir dažnai valgo normaliai kartu su kitais žmonėmis. Išoriškai jie atrodo linksmi, sėkmingi ir pasitikintys savimi, taigi, kiti gali nepastebėti sutrikimo daugelį metų. Tačiau viduje buliminio ciklo kartojimasis sustiprina savęs kaip nevykėlio, nepatrauklaus ir nereikalingo suvokimą. Bulimikams persivalgymas gali būti būdas įveikti stresą, vienišumą, nerimą ar depresiją.

Veiksniai

Nustatyti tikslias ligos priežastis yra labai sunku dėl to, kad dažniausiai veikia daug skirtingų faktorių. Manoma, kad didžiausią įtaką ligos atsiradimui daro šie veiksniai:

• Socialiniai veiksniai (madinga moteris – plona moteris, ir jaunos moterys dėl to dažnai laikosi dietos; kertinis iš šių veiksnių – besikeičianti mados pasaulio modelių figūra);

• Ankstyvas amžius (15-20 metų, kai baigia mokyklą, palieka namus, tampa nepriklausomi);
• Lytis (apie 90 procentų sergančiųjų – moterys; viena iš priežasčių ta, kad jos dažniau laikosi dietų);
• Valgymo problemos ir sutrikimai šeimoje;
• Genetiniai veiksniai (polinkis į nutukimą);
• Psichikos sutrikimai šeimoje;
• Vaikystėje atsiradę psichiniai sutrikimai, traumuojantys įvykiai ir išgyvenimai;
• Kai kurie asmenybės bruožai (Vaikystėje yra nepaprastai paklusnūs ir sąžiningi, kiek drovūs, uždari. Jiems gali kilti sunkumų bendraujant su kitais vaikais. Kita vertus, jie yra linkę konkuruoti ir siekti tikslo. Suaugę kelia sau didelius reikalavimus ir verčia save siekti užsibrėžtų tikslų, yra menko savęs vertinimo. Pasireiškia visuotinė baimė pasirodyti silpnam, nevisaverčiam ar vidutiniam; nesugebėjimas džiaugtis laisvalaikiu; nenoras rizikuoti ir susidurti su naujovėmis; nenoras imtis spontaniškos nevaržomos veiklos arba reikšti jausmus).
• Dietos laikymasis.
• Fiziologiniai sutrikimai – tarpinių smegenų (hipotalame esančio alkio centro) pažeidimas, endokrininių liaukų sutrikimai ir kt.

Gydymas

Sergantieji į gydytojus nesikreipia, nes neigia problemos egzistavimą. Liga uždelsiama ir į medikus kreipiamasi tik po kelerių metų. Ligos pradžioje taikoma elgesio terapija, šeimos terapija, individualios psichoterapijos metodai. Esant sunkesnės stadijos, taikomas kompleksinis gydymas, kuris priklauso nuo ligonio būklės (psichoterapinis, medikamentinis, ambulatorinis arba stacionarinis). Svarbiausias yra stacionarinis, nes pacientas nuolat stebimas, kontroliuojama mityba, svorio prieaugis, skiriamos specialios dietos.

Komplikacijos

Labiausiai pažeidžiamos vietos, sergant bulimija

• menstruacijų sutrikimai
• skrandžio išsiplėtimas
• dehidratacija
• dantų erozija
• užkimęs balsas
• gerklės skausmai
• medžiagų apykaitos sutrikimai
• riebalų nuosėdos
• širdies nepakankamumas
• virškinimo trakto sutrikimai
• kraujo pakitimai
• inkstų pakitimai
• kaulų retėjimas
• tetanija (pirštų ir kitų galūnių mėšlungis, laikinas paralyžius)
• epilepsijos priepuoliai
• odos sausėjimas

Nuorodos

• Sveikas. Lt apie bulimiją Archyvuota kopija 2007-11-06 iš Wayback Machine projekto.
• „Valgymo sutrikimai, kūno vaizdas ir savigarba: medžiaga mokykloms“, vertė – V.Liveikienė
• Valgymo sutrikimai Archyvuota kopija 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.