Bora – tradicinė Australijos aborigenų berniukų iniciacijos ceremonija. Tuo pačiu žodžiu vadinama ir vieta, kurioje ji vyksta.

Boros ceremonija, 1898 m. nuotrauka.

Konkrečios apeigos varijuoja priklausomai nuo genties, tačiau jų metu dažnai daromas apipjaustymas ir randavimas. Kartais išraunamas dantis ar nukertama dalis piršto. Taip pat, šioje ceremonijoje ar prieš ją berniukai dažnai mokosi šventų ritualinių šokių, dainų bei kitų apeigų. Paprastai moterims draudžiama ne tik dalyvauti boroje, bet ir ją stebėti. Pasakojamos baisios istorijos apie tai, kas ištinka šio įstatymo nesilaikiusias, pernelyg smalsias genties nares.[1]

Kai kuriose gentyse berniukai kurį laiką prieš ceremoniją negali kalbėti su niekuo, arba gali kalbėti tik su tam tikrais asmenimis pagal giminystės ryšį, pavyzdžiui, tik su dėdienėmis. Giminystės ryšiai apskritai turi didžiulę reikšmę aborigenų papročiuose, ypač – suaugusiems žmonėms, t. y., šiuo atveju, į vyrus jau įšventintiems berniukams. Pagal giminystės ryšius parenkama žmona, pavyzdžiui, kai kuriose gentyse ją vaikui parenka ne tėvas, o visada – dėdė. Pagal giminystės ryšius sprendžiama su kuo turėtų bendrauti, kam privalo padėti, į ką negali kreiptis vardu ir panašiai.[1]

Taip pat kai kuriose gentyse prieš ceremoniją vaikas negali bendrauti su kitais vyrais, o privalo bendrauti, leisti laiką ir net miegoti tik su moterimis.[1]

Sidnėjaus regione boros ceremonijai paruošiamos specialios didelės žeminės. Dažnai berniukai joje turi praeiti ant žemės nužymėtu keliu, simbolizuojančiu kelią iš vaikystės į suaugusio gyvenimą.

Pavadinimas kilęs iš pietryčių Australijos aborigenų genčių, bet dabar plačiai naudojamas visame žemyne.

Nuorodos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Lockwood, D. I, the aboriginal. 1980. ISBN 0-7270-1365-3