Bentosas
Bentosas (iš sen. gr. βένθος 'gelmės') – organizmų bendrija, gyvenanti įvairių vandens telkinių dugne (vadinamojoje bentalėje).[1]
Bentosas skirstomas pagal kilmę (zoobentosas – gyvūnai, fitobentosas – augalai), terpę (epifauna – ant dugno ir jame gulinčių objektų, infauna – dugno nuosėdose), dydį (makrobentosas – 5–10 mm ir didesni, mejobentosas – 0,5–5 mm, mikrobentosas – <0,5 mm).
Gausiausias ir įvairiausias yra jūrų bei vandenynų bentosas. Jo gausa ir įvairovė priklauso nuo platumos, gylio, vandens temperatūros bei druskingumo, vietinių sąlygų (pvz., substrato pobūdžio), ekologinių sąlygų (pvz., plėšrūnų gausos). Sekliose jūrų vietose makrobentoso pagrindinę biomasę sudaro augalai (dumbliai), gelmėse, kur nepasiekia saulės šviesa, gyvena bakterijos, žemesnieji grybai ir gyvūnai. Bentosas maitinasi daugiausia planktonu ir nuokritomis.[2] Bentosas jūrose mažėja didėjant vandens gyliui: litoralėje ir viršutiniuose sublitoralės sluoksniuose bentoso biomasė sudaro 5–10 kg/m², giliau – sublitoralės sluoksniuose tik šimtai ir dešimtys g/m², abisalėje – ne daugiau kaip 1 g/m². Centrinėse vandenynų srityse bentoso biomasė sudaro tik 0,01 g/m² ir mažiau. Dauguma (apie 60 %) pasaulinių bentoso išteklių yra susitelkę jūrų ir vandenynų dugne iki 200 m gylio, nors tai užima tik apie 8 % viso jų ploto.[3]
Jūrų makrobentosui būdingi gyvūnai: daugiašerės žieduotosios kirmėlės, pilvakojai moliuskai, aktinarijos, dygiaodžiai, koralai, pintys, ascidijos, blakstienotosios kirmėlės, taip pat stambesni vėžiagyviai (krabai, omarai, kumidai).[4] Mejobentosą sudaro įvairūs nematoidai, lėtūnai, pilvablakstienės, irklakojai vėžiagyviai, kiautavėžiai. Mikrobentosui priklauso įvairios bakterijos, amebos, titnagdumbliai, blakstienotieji ir kiti mikroorganizmai.
Gėlųjų vandenų bentosas skurdesnis. Jų fitobentosą sudaro bakterijos, titnagdumbliai, žaliadumbliai, aukštesnieji žiediniai augalai (makrofitai): plūdės, vandens lelijos, nendrės, švendrai, zoobentosą – pirmuonys, pintys, mažašerės ir žieduotosios kirmėlės, įvairūs moliuskai, aukštesnieji vėžiagyviai, daugybė įvairių vabzdžių lervų (tuo gėlavandenis bentosas skiriasi nuo jūrų).[3]
Bentosas – svarbus žuvų ir vandens žinduolių maisto šaltinis. Skaičiuojama, kad pasaulinė bentoso biomasė sudaro 10–12 mlrd. tonų.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Benthos, Census of Antarctic Marine Life
- ↑ Benthos. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Algirdas Mackevičius. bentosas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Sokolova, M. N. (2000). Feeding and trophic structure of the deep-sea macrobenthos. Enfield, NH: Science Publishers