Bentalė (iš sen. gr. βένθος 'gelmės') – vandens telkinių ekologinė sritis, esanti šalia dugno. Bentalėje gyvenantys organizmai vadinami bentosu.

Priekrantinė bentalė dar vadinama litoraline, gilių baseinų (tamsiųjų gelmių) – batialine, giliausių – abisaline bentale.[1]

Jūrų ir vandenynų bentalė prasideda tuojau ties pakrante, apima kontinentinio šelfo paviršių, tada žemyno šlaitu leidžiasi į vandenyno guolį, sudarytą iš abisalinių lygumų, povandeninių kalnagūbrių ir giliavandenių lovių. Visa vandenų storymė virš bentalės vadinama pelagiale.

Šaltiniai

redaguoti
  1. bentalė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003