Žemyno šlaitas
Kitos reikšmės – Šlaitas (reikšmės).
Žemyno šlaitas arba kontinento šlaitas, panuovolis – vandenyno dugno dalis, esanti tarp kontinentinio šelfo ir vandenyno guolio; povandeninis žemyno pakraštys. Tai vandenyno dugno dalis, prasidedanti ten, kur šelfas staigiai nuožulnėja ir leidžiasi į kelių šimtų ar net tūkstančių metrų gylį. Tikroji žemyno ir vandenyno riba.[1] Būdingas plotis 20–100 km, nuolydis – 4–7° (prie vulkaninių ir koralinių salų – iki 40–50°). Žemyninis šlaitas prasideda 200–600 m gylyje, tęsiasi iki 2–3 km ir giliau.[2] Bendras žemyninio šlaito ilgis – apie 320 000 km.[3] Sudaro 6,8 % Pasaulinio vandenyno ploto.[2]
Nuožulniausi žemyniniai šlaitai ten, kur žemyno pakrantė seismiškai stabili, nėra didelių upių žiočių, o stačiausi – kur pakrantėse iškilę jauni kalnai. Daugelis Ramiojo vandenyno žemyno šlaitų statesni, negu Atlanto, o Indijos vandenyno šlaitai patys lėkščiausi. Apie pusė žemyninių šlaitų leidžiasi tiesiai į giliavandenius lovius ar mažiau gilias įdubas, o kiti daugiausia užsibaigia akumuliacinėmis lygumomis arba žemyninėmis pakilumomis. Perėjimas tarp žemyno ir vandenyno Žemės plutos paprastai būna žemiau už žemyno šlaito.[3]
Žemynų šlaitai dažnai būna išraižyti povandeninių kanjonų, leidžiasi pakopomis (pvz., Argentinos šlaitas Atlante turi 8 pakopas), sudaro plynaukštes (Bleiko plynaukštė Atlante, Gobano – Biskajos įlankoje, Vėringo – Norvegijos jūroje, Kambelo – Ramiajame vandenyne). Vietomis susidaro labai sudėtingi tektoninių lūžių suskaidyti žemyno šlaitai, kurių dugno reljefą sudaro horstų ir grabenų kompleksai.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žemyno šlaitas Archyvuota kopija 2013-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Olegas Pustelnikovas. Žemyno šlaitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ 3,0 3,1 continental slope. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.