Benino geografija
Benino geografija – Benino valstybės geografinių sąlygų aprašymas.
Padėtis redaguoti
Beninas yra Vakarų Afrikoje, nusitęsęs iš šiaurės į pietus 675 km[1] nuo Nigerio upės iki Atlanto vandenyno. Tai 102 pagal plotą šalis pasaulyje[2] ir viena iš mažesnių Afrikoje. Ribojasi šiaurėje su Nigeriu (277 km), rytuose su Nigerija (809 km), vakaruose su Togu (651 km), šiaurės vakaruose su Burkina Fasu (386 km). Bendras sausumos sienų ilgis – 2123 km.[2]
Pietuose Beninas turi 121 km[2] pakrantę su Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlankos dalimi Benino įlanka). Pakrantė žema, smėlėta.
Kraštiniai taškai redaguoti
- šiaurėje – pasienio taškas su Nigeriu ties Nigerio upės ir Mekru santaka (Aliborio departamentas);
- pietuose – vandenyno pakrantė Togo pasienyje, prie Mono upės žiočių (Mono departamentas);
- vakaruose – pasienio taškas su Togu Datorio apylinkėse (Atakoros departamentas);
- rytuose – pasienio taškas su Nigerija Neganzio apylinkėse (Borgu departamentas.
Paviršius redaguoti
Pietuose driekiasi siaura (1,5–5 km), pelkėta ir smėlinga pakrantės žemuma, kurioje telkšo nemažai lagūnų ir maršų. Toliau į šiaurę prasideda barre sritis – neaukšta (iki 400 m), plokščia plynaukštė. Vidurinėje dalyje kyla Benino plynaukštė, sudaryta iš 4 masyvų Abomėjaus, Ketu, Aplahuė ir Zagnanado apylinkėse (100–250 m). Aukščiausia Benino vieta – iš kvarcito sudaryti Atakoros kalnai. Jie stūkso šalies šiaurės vakaruose ir tęsiasi link Togo. Aukštis siekia 641 m[1][3] (Tanugu k.; kitur nurodoma, kad 675 m – bevardis taškas 2,5 km į pietryčius nuo Kotopungos;[2] dar minimas ir Sokbaro kalnas, 658 m). Pačioje šiaurėje – Nigerio slėnio lyguma, sudaryta iš molingo smiltainio.
Šalis yra seismiškai stabilioje srityje.
Klimatas redaguoti
Benine klimatas subekvatorinis ir ekvatorinis. Pietinė šalies dalis patenka į ekvatorinę juostą: yra du drėgnieji laikotarpiai (pagrindinis – nuo kovo vidurio iki liepos vidurio ir trumpesnis nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio vidurio) bei du sausrymečiai (pagrindinis – nuo lapkričio iki kovo ir mažesnis nuo liepos iki rugsėjo). Lietaus daugiausia tenka rytinei pusei: Gran Pope iškrenta vidutiniškai apie 800 mm kritulių per metus, o Porto Nove – apie 1300 mm. Gausiausiai lyja birželį. Būdingas didelis oro drėgnumas. Temperatūra ištisus metus laikosi tarp 22 ir 34 °C.[1]
Šiaurinėje, subekvatorinėje dalyje yra nuo gegužės iki rugsėjo besitęsiantis liūčių laikotarpis, o kitu metu stoja sausrymetis. Gausiausiai lyja rugpjūtį. Atakoros kalnams ir vidurio Beninui tenka 1350 mm kritulių, toliau šiaurėje jų sumažėja iki 960 mm. Sausuoju laikotarpiu (tarp gruodžio ir kovo) nuo Sacharos pučia sausas karštas vėjas harmatanas. Temperatūra per metus vidutiniškai laikosi ~27 °C, bet naktimis gali smarkokai atvėsti, o dienomis oras kartais įkaista iki 43 °C.[1]
Hidrografija redaguoti
Dauguma Benino upių teka iš šiaurės į pietus, Atlanto vandenynan. Pagrindinė šalies upė – Uemė (510 km) su intakais Okpara, Alpuru, Zu. Vakariniu pasieniu teka Monas (su intaku Kufu). Šiaurinis Beninas yra Nigerio baseine – šiaurine siena teka pats Nigeris, o per Beniną – jo intakai Mekru, Aliboris, Sota. Šiaurės vakarinis pakraštys patenka į Voltos baseiną – ten prasideda Voltos intakas Otis. Benino upių vandeningumas labai kinta priklausomai nuo metų laiko, nei viena upė nėra laivuojama. Atakoros kalnuose yra krioklių.
Pakrantės lygumoje, Uemės ir Mono žemupių salpose telkšo lagūnos: Ahemė, Nakujės ežeras, Toho ežeras, Porto Novo lagūna.
Dirvožemiai redaguoti
Dirvožemiai daugiausia lateritiniai raudonžemiai.[3]
Gyvoji gamta redaguoti
Miškai dengia 40 % Benino teritorijos (2018 m.).[2] Didesniąją dalį Benino užima savanos, pietuose veši drėgnieji atogrąžų miškai (dabar jau gerokai iškirsti). Benine yra apie 2000 augalų rūšių (dauguma retų ir nykstančių).[3] Išskiriami šie sausumos ekoregionai: Rytų Gvinėjos miškai (Atakoros kalnuose), Nigerijos žemumų miškai (pietryčiuose), Gvinėjos miškasavanė (pietinė dalis), Vakarų Sudano savana (visa centrinė ir šiaurinė pusė).
Būdinga įprastinė Vakarų Afrikos gyvūnija: drambliai, liūtai, leopardai, beždžionės, karpočiai, antilopės, buivolai, pitonai, mambos, krokodilai, musės cėcė.[3][1] ~600 paukščių rūšių (patarškos, antys, einiai, turakai, gegutės, pelėkakojės vištelės, storkulniai, žakanos, kiaurasnapiai gandrai, įvairūs vandens paukščiai, ereliai, garniai, ragasnapiai ir kt.
Benine saugomos teritorijos užima 29,5 % (34 369 km²) ploto. Yra 3 medžioklės rezervatai, miškų atsodinimo plotai, kitos saugomos teritorijos. Šiaurėje (Nigerio ir Burkina Faso pasienyje) yra 2 nacionaliniai parkai – Pendžari ir tarpvalstybinis W nacionalinis parkas (patenka UNESCO pasaulio paveldo objektą). Benino pietvakariuose (Togo pasienyje) yra tarpvalstybinis Mono biosferos rezervatas (įkurtas 2017 m.). Taip pat yra 4 Ramsaro konvencijos (nuo 2000 m.) saugomos vietovės (plotas 15 494 km²).[3]
Pagrindinės ekologinės problemos: vandens tarša, dykumėjimas, miškų nykimas, brakonieriavimas.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Benin. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Benin, The World Factbook, CIA.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Beninas: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
