Bardaitis (prūsų kalba Bardoayts) – senovės prūsų jūreivystės dievas, jūreivių, žvejų, laivų globėjas. Jam būdavo aukojamos žuvys.

1530 m. Prūsijos, Pamario (Pomeranijos) ir Sembos vyskupų sinodo nutarimuose pateiktame dievų sąraše Bardaitis minimas po Patrimpo.

V. Toporovo teigimu, Bardaitis galėjo sudaryti porą su dievu Patrimpu. K. Būgos nuomone, Bardaičio pirminis vardas buvo Gardaitis (iš garda - laivas).[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Nijolė LaurinkienėBardaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 645 psl.