Bafometas

Bafometas – neaiškios kilmės žodis, pirmą kartą pavartotas Tamplierių proceso protokoluose (XIV a. pr.). Šiam tamplierių simboliui stojant į ordiną reikšta pagarba jį bučiuojant.

Inkvizicija inkriminavo Tamplierių ordinui kaltinimus erezija, satanistinėmis praktikomis ir kt. Tarp kaltinimų buvo ir tai, kad tamplieriai esą garbina galvos pavidalo stabą, kurį jie vadina Bafometu. Templieriai buvo kaltinami ir polinkiu į islamą, o Bafometas kildinamas iš Mahometo.

XIX a. prancūzų okultistas Elifasas Levi sukūrė alegorinę figūrą – pabaisą su vyro lyties organu ir moteriškomis krūtimis, demono sparnais ir ožio kanopomis bei galva; tarp ragų vaizduojamas žibintas. Patį pavidalą Levi veikiausiai pasiskolino iš Taro kortų. Šį įvaizdį okultistas vadino „Mendeso Ožiu“ (vesdamas paralelę su ožiagalve egiptiečių dievybe, garbinta Mendeso mieste). Levi tapatino jį ir su tamplierių Bafometo stabu – taip Mendeso Ožiui prigijo pavadinimas „Bafometas“. Levi taip pat pavadino šią figūrą „Šabašo Ožiu“ – šabašas reiškia raganų sueigą (jose esą ožio pavidalu apsireiškia Šėtonas. Žodis šabašas kilo iš hebr. ‏šabat‏‎, judaizme reiškiančio šabo šventę.

Ant Mendeso Ožio kaktos Levi pavaizdavo pentagramą (neapverstą) – anot jo, šviesos simbolį. Dvi Ožio rankos rodo į baltą ir juodą mėnulius. Levi aiškinimu, tai simbolizuoja Chesed (hebr. malonė) ir Gevurah (hebr. rūstybė) – dvi kabalistinės Dievo emanacijų schemos sefiras, du Dievo atributus. Šių aspektų dermė (ir vyriško bei moteriško prado sąjunga) – mistiko siekinys, todėl Levi vadina Mendeso Ožio rankų padėtį hermetizmo ženklu.

Kaltinimą, kad masonai garbina Bafometą, apipavidalintą kaip Mendeso Ožys, ir viską, ką jis reiškia krikščionių propogandistų akimis, veikiausiai paskatino Leo Taxil’io garsioji antimasoniškoji antis. 1894 m. Leo Taxil’is suvaidino atsivertimą į katalikybę, tapo veikliausiu katalikų propagandistu, o vėliau atskleidė savo apsimetimą ir kai kurias klastotes (tuo neva klibindamas neseniai paskelbtą popiežiaus neklystamumo dogmą). Taxil’io plunksnai priskiriama citata, katalikų propagandos pateikta kaip Albert’o Pike’o, masonybės teoretiko: „Taip, Liuciferis yra dievas. Deja, Adonajus (vienas iš žydų ir krikščionių Dievo vardų) – taip pat Dievas. […] Taigi satanizmo doktrina yra eretiška. Tikroji ir tyroji filosofinė religija – tai tikėjimas Liuciferį, – lygų Adonajui. Ir Liuciferis – Šviesos Dievas, Gėrio Dievas – vardan žmonijos kaunasi su Adonajumi – Dievu Tamsos ir Blogio“.

Šaltiniai

JAV Indianos valstijos laisvųjų mūrininkų tekstas apie Taxil’io antį Archyvuota kopija 2008-05-11 iš Wayback Machine projekto..
Čia pateikiamas visai kitas citatos šaltinis ir liudijama, kad pats taxil’is trumpą laiką buvo masonų ložės narys Archyvuota kopija 2009-12-06 iš Wayback Machine projekto..