Šėtonas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šėtonas (hebr. ‏שָׂטָן‏‎ vert. 'kaltintojas', aram. צטנא, gr. Σατανάς; arab. شيطان) žydų mitologijoje – piktoji dvasia, prasižengęs angelas, kuris tikrina žmonių tikėjimą. Jobo kn. kriščionybėje dar vadinamas Liuciferiu.

Šėtonas, Gustave Dore

Žydų Tanache

Šėtonas žydų mitologijoje suprantamas kaip „kaltintojas“, terminas priskiriamas žmonėms ir angelams. Hebrajų kalboje žodis „šėtonas“ turi žodžio 'prieštarauti' šaknį.

Biblijoje apie šėtoną

Biblijoje apie šėtoną randama Naujajame ir Senajame Testamentuose.

• Šėtonas kaltintojas prieš Dievo sostą (Jb 2:1),
• Šėtonas klaidintojas (1 Kr 21)
• Šėtonas kaltintojas (Zach 3:1)
• Šėtonas gundytojas (Mt 4:3)
• Šėtono dvasia apsėda Judą (Lk 22:3)
• Šėtonas gundytojas (1 Kor 7:5)
• Šėtono miestas (Apr 2:9)
• Šėtono sinagoga (Apr 3:9)
• Šėtono įkalinimas pragare (Apr 20:7)