Aukštutinė Marna
Aukštutinė Marna (52) (pranc. La Haute-Marne – Prancūzijos departamentas šalies šiaurės rytuose, Šampanės-Ardėnų regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, Senos dešinįjį intaką. Administracinis centras – Šomonas.
| Aukštutinė Marna Haute-Marne | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Prancūzija
| ||||||
| Administracinis centras | Šomonas | ||||||
| Kantonai | 32 | ||||||
| Gyventojų | 178 084 | ||||||
| Plotas | 6 211 km² | ||||||
| Tankumas | 29 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Aukštutinė MarnaVikiteka | ||||||
Departamente 3 apskritys, 32 kantonai, 27 municipaliniai susivienijimai ir 432 komunos.
Istorija
redaguotiĮsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant po dalį Šampanės, Lotaringijos ir Burgundijos bei Franš-Kontė provincijų.
Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno prieš 300 000 metų. Nuo V a. PK krašte apsigyveno keltai. 58 m. PK, nukariaudamas galus lankėsi Julijus Cezaris. Romos imperijos laikais kraštas įėjo į Liono Galiją. Krikščionybė atsirado apie III a., tačiau IV a. kraštą nusiaubė barbarai.575-751 m. šiaurinė dalis atiteko Šampanei, pietinė – Burgundijai, vėliau įėjo į Karolio Didžiojo imperiją. 1284 m. Šampanės kunigaikštis kraštą kaip kraitį atidavė Prancūzijos karaliui Filipui Gražiajam. Šimtamečio karo metu kraštas buvo patekęs Burgundijos ir Anglijos valdžion, bet Karolis VII jį atsikovojo.
Antrojo pasaulinio karo metais Marnos-Sonos kanalas buvo tapęs siena tarp vokiečių okupuotos ir rezervinės zonų. 1944 m. kraštą išvadavo generolo Leklerko daliniai.
Geografija
redaguotiAukštutinės Marnos departamentas ribojasi su Marnos, Obo, Kot Doro, Aukštutinės Sonos, Mezo ir Vogėzų departamentais.
Departamento pietuose plyti Langrų aukštuma, aukščiausia jos vieta – 513 m Ot diu Seko kalnas. Žemiausias departamento taškas Puelemontjė – 117 m. Departamento teritorijoje apie 500 upių, kurių ilgis daugiau, kaip 2300 km svarbiausios iš jų – Sena, Mezas, Obas ir Marna.
Apie 40 % teritorijos (250 000 ha) dengia miškai. Pagal miškingumą tai 9 departamentas Prancūzijoje. Todėl vienas iš svarbiausių užsiėmimų yra medžioklė. Departamento gėlė – orchidėja, čia išvesta apie 30 jų rūšių.
Apskritys
redaguoti| Apskritis | Gyventojų | Plotas km² | Kantonų | Savivaldybių |
| Šomonas | 69 223 | 2476 | 11 | 160 |
| Langrai | 46 842 | 2163 | 10 | 158 |
| Sen Dizjeras | 78 808 | 1571 | 11 | 114 |
Pagrindiniai miestai
redaguoti- Šomonas (Chaumont) (26 000 gyventojų, 1999 m.)
- Sen Dizjeras (Saint-Dizier) (30 000 gyventojų)
- Noženas (Nogent) (4 000 gyventojų)
- Žoinvilis (Joinville ) (4 000 gyventojų)
Klimatas
redaguotiKlimatas okeaninis, nes įtakos turi Atlanto vandenynas. Lietūs būna dažniausiai pavasarį ir rudenį, kritulių kiekis svyruoja nuo 810 iki 1070 mm per metus, nuo 150 iki 180 dienų. Sninga 20-30 dienų. Žiemos šaltos ir ilgos, vasaros karštos ir audringos. Vidutinė metinė temperatūra 9-11 laipsnių C.
Ekonomika
redaguotiTurizmas
redaguoti
Pagrindinis turistų traukos objektas – miškai ir medžioklės.
Politika
redaguotiDepartamentą Prancūzijos senate atstovauja Šarlis Gėnė ir Brunas Sido, Atstovų rūmuose – Lukas Mari Šatelis ir Fransua Kornu-Žentilis. Generalinę tarybą sudaro 32 nariai.
Prefektai
redaguotiŽmonės
redaguoti- Marselis Arlandas (1899–1986) – romanistas, eseistas
- Edmė Bušardonas (1698–1762) – skulptorius
- Denis Didro (1713–1784) – rašytojas, filosofas, enciklopedistas
- Kamilis Flamarionas (1842–1925) – astronomas
- Ernestas Flamarionas (1846–1936) – astronomas
- Filipas Lebonas (1767–1804) – apšvietimo dujų išradėjas.
- Žanas Mansas (1606–1673) – Monrealio įkūrėjas
Gyveno Šarlis de Golis (1890–1970)