Atostogos – poilsio laikotarpis. Darbo teisėje – poilsio laiko rūšis, kai darbuotojas (valstybės tarnautojas, laisvosios profesijos atstovas ir kt.) laikinai palieka savo darbo vietą, teisiškai būdamas laisvas nuo darbo, nors įprastinėmis darbo dienomis ir savaitėmis turėtų vykdyti darbo funkcijas.

Lietuvoje atostogos yra kasmetinės ir tikslinės (LR darbo kodeksas, 164 str. „Atostogų rūšys“) [1].

Kasmetinės atostogos

redaguoti

Kasmetinės atostogos – kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį (165 str. 1 d.). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.

Tikslinės atostogos

redaguoti

Tikslinės atostogos yra (LR DK 178 str.):

Vokietija

redaguoti

Vokietijoje apmokamos kasmetinės atostogos žinomos dar nuo Vokietijos imperijos laikų[2]. Žodis „Atostogos“ (vok. Urlaub) kilęs iš senosios vokiečių aukštaičių (ir vokiečių vidurio aukštaičių) tarmės alt- žodžio „(at)leisti“ [ką nors (daryti)] („erlauben“). Vėlyvaisiais Viduramžiais riteriai prašydavo savo senjoro, leno valdovo (Lehnsherr) „leidimo“ (urloup), traukti į mūšį.

Šaltiniai

redaguoti