Atostogos
Atostogos – poilsio laikotarpis. Darbo teisėje – poilsio laiko rūšis, kai darbuotojas (valstybės tarnautojas, laisvosios profesijos atstovas ir kt.) laikinai palieka savo darbo vietą, teisiškai būdamas laisvas nuo darbo, nors įprastinėmis darbo dienomis ir savaitėmis turėtų vykdyti darbo funkcijas.
Lietuva
redaguotiLietuvoje atostogos yra kasmetinės ir tikslinės (LR darbo kodeksas, 164 str. „Atostogų rūšys“) [1].
Kasmetinės atostogos
redaguotiKasmetinės atostogos – kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį (165 str. 1 d.). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
Tikslinės atostogos
redaguotiTikslinės atostogos yra (LR DK 178 str.):
- Nėštumo ir gimdymo atostogos
- Tėvystės atostogos
- Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai
- Mokymosi atostogos
- Kūrybinės atostogos
- valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti;
- Nemokamos atostogos.
Vokietija
redaguotiVokietijoje apmokamos kasmetinės atostogos žinomos dar nuo Vokietijos imperijos laikų[2]. Žodis „Atostogos“ (vok. Urlaub) kilęs iš senosios vokiečių aukštaičių (ir vokiečių vidurio aukštaičių) tarmės alt- žodžio „(at)leisti“ [ką nors (daryti)] („erlauben“). Vėlyvaisiais Viduramžiais riteriai prašydavo savo senjoro, leno valdovo (Lehnsherr) „leidimo“ (urloup), traukti į mūšį.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)
- ↑ Tagesspiegel-Beilage der Freien Universität Berlin vom 9. Juli 2005