Atmestas valdovės gambitas
Atmestas valdovės gambitas | |
---|---|
ECO | D30-D69 |
Motininis debiutas | Valdovės gambitas |
Atmestas valdovės gambitas (arba Ortodoksinė gynyba) – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:
- 1. d4 d5
- 2. c4 e6
Šis debiutas dažnai pasiekiamas ir kitomis ėjimų sekomis, pvz., 1. d4 e6 2. c4 d5, 1. d4 Žf6 2. c4 e6 3. Žc3 d5, 1. c4 e6 2. Žc3 d5 3. d4 ar 1. Žf3 d5 2.c4 e6 3.d4.
Plačiąja prasme atmestu valdovės gambitu vadinami visi debiutai, kuriuose į valdovės gambitą atsakoma ne 2...dc:
- 1. d4 d5 2. c4 c5 Simetrinė gynyba
- 1. d4 d5 2. c4 c6 Slaviškoji gynyba
- 1. d4 d5 2. c4 Žc6 Čigorino gynyba
- 1. d4 d5 2. c4 e5 Albino kontrgambitas
- 1. d4 d5 2. c4 Rf5 Baltiškoji gynyba
- 1. d4 d5 2. c4 Žf6 Maršalo gynyba
1927-ųjų mače dėl pasaulio čempiono titulo tarp Aleksandro Aliochino ir Chosė Raulio Kapabalankos iš 34 partijų visose, išskyrus pirmąją ir trečiąją žaidimas prasidėdavo atmestuoju valdovės gambitu[1].
Strateginė apžvalga
redaguotiAtmestas valdovės gambitas yra laikomas vienu iš labiausiai vertinamų atsakymų į 1. d4. Atmetant pėstininko auką valdovės gambite ėjimu 2...e6 juodieji sukuria ramią, tvirtą ir stabilią poziciją centre, o pėstininkai e6 ir d5 sukuria gerą pėstininkų struktūrą. Tačiau žaidžiant 2...e6 uždaromas juodųjų baltalaukis rikis. Baltieji stengiasi pasinaudoti jo neaktyvumu, o juodieji - jį išvesti, iškeisti arba panaudoti gynyboje.
Jei juodieji c pėstininką nukerta 3-ame arba 4-ame ėjime, tai paprastai būna tik centro atidavimas. Pvz., jei priimtajame valdovės gambite po 3. e3 juodieji gali gintis 3...b5, 3...Re6 arba 3...Vd5 ir stengtis išlaikyti pėstininką (nors paprastai šie ėjimai veda juoduosius į pralaimėjimą), tai atmestajame valdovės gambite tęsiant 3. Žc3 dc 4. e4 netinka nė vienas iš anksčiau minėtų būdų: 4...b5? atiduoda pėstininką be kompensacijos, e6 pėstininkas trukdo žaisti 4...Re6, o 4...Vd5?? pralaimi valdovę. Paprastai arba pėstininkais išsikeičiama, arba jis nukertamas tada, kai baltųjų rikis išvedamas į e2 ar d3.
Pagrindiniai variantai
redaguotiPo 1.d4 d5 2.c4 e6 baltieji dažniausiai žaidžia 3. Žc3, nors galimi ir kiti ėjimai: 3. cd gali pervesti į keitimo variantą po 3...ed 4. Žc3 Žf6, 3. Žf3 irgi žaistinas, 3.g3 dažniausiai pereina į kataloniškąjį debiutą.
Po 3. Žc3 pagrindiniai tęsinai yra šie:
- 3...c6 - Pusiau slaviškoji gynyba;
- 3...c5 - Tarašo gynyba;
- 3...Žf6 - pagrindinis variantas;
- 3...Re7.
Po 3...Žf6 paprastai žaidžiama 4. Rg5, 4. Žf3, 4. cd. Visuose debiutuose yra keletas populiarių sistemų:
- Tartakoverio gynyba: 4. Rg5 Re7 5. e3 0-0 6. Žf3 h6 7. Rh4 b6;
- Laskerio gynyba: 4. Rg5 Re7 5.e3 h6 6. Rh4 Že4;
- Kembridž Springso gynyba: 4. Rg5 Žbd7 5. e3 c6 6. Žf6 Va5. Čia juodieji ruošia ...Rb4, o vėliau ...Že4. Šis variantas yra populiarus tarp megėjų, nes jame yra keletas spąstų, į kuriuos baltieji gali pakliūti, pvz., 7. Rd3 Že4 8. Rxe4? 9. de ir baltieji turi arba traukti žirgą, pralaimint rikį su ...Vxg5, arba kur nors patraukti rikį;
- 4. Rg5 Re7 5. Žf3 c6 6. e3 0-0 7. Bc1 Žbd7 8. Rd3 dc 9. Rxc4;
- 4. Rg5 c6;
- Ragozino gynyba: 4. Žf3 Rb4;
- Keitimo variantas: 4. cd ed 5. Rg5.
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ WCC Index (Aliochinas-Kapablanka 1927) Archyvuota kopija 2016-10-22 iš Wayback Machine projekto.