Atmestas valdovės gambitas

Atmestas valdovės gambitas
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
ECO D30-D69
Motininis debiutas Valdovės gambitas

Atmestas valdovės gambitas (arba Ortodoksinė gynyba) – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:

1. d4 d5
2. c4 e6

Šis debiutas dažnai pasiekiamas ir kitomis ėjimų sekomis, pvz., 1. d4 e6 2. c4 d5, 1. d4 Žf6 2. c4 e6 3. Žc3 d5, 1. c4 e6 2. Žc3 d5 3. d4 ar 1. Žf3 d5 2.c4 e6 3.d4.

Plačiąja prasme atmestu valdovės gambitu vadinami visi debiutai, kuriuose į valdovės gambitą atsakoma ne 2...dc:

1927-ųjų mače dėl pasaulio čempiono titulo tarp Aleksandro Aliochino ir Chosė Raulio Kapabalankos iš 34 partijų visose, išskyrus pirmąją ir trečiąją žaidimas prasidėdavo atmestuoju valdovės gambitu[1].

Strateginė apžvalga

redaguoti

Atmestas valdovės gambitas yra laikomas vienu iš labiausiai vertinamų atsakymų į 1. d4. Atmetant pėstininko auką valdovės gambite ėjimu 2...e6 juodieji sukuria ramią, tvirtą ir stabilią poziciją centre, o pėstininkai e6 ir d5 sukuria gerą pėstininkų struktūrą. Tačiau žaidžiant 2...e6 uždaromas juodųjų baltalaukis rikis. Baltieji stengiasi pasinaudoti jo neaktyvumu, o juodieji - jį išvesti, iškeisti arba panaudoti gynyboje.

Jei juodieji c pėstininką nukerta 3-ame arba 4-ame ėjime, tai paprastai būna tik centro atidavimas. Pvz., jei priimtajame valdovės gambite po 3. e3 juodieji gali gintis 3...b5, 3...Re6 arba 3...Vd5 ir stengtis išlaikyti pėstininką (nors paprastai šie ėjimai veda juoduosius į pralaimėjimą), tai atmestajame valdovės gambite tęsiant 3. Žc3 dc 4. e4 netinka nė vienas iš anksčiau minėtų būdų: 4...b5? atiduoda pėstininką be kompensacijos, e6 pėstininkas trukdo žaisti 4...Re6, o 4...Vd5?? pralaimi valdovę. Paprastai arba pėstininkais išsikeičiama, arba jis nukertamas tada, kai baltųjų rikis išvedamas į e2 ar d3.

Pagrindiniai variantai

redaguoti

Po 1.d4 d5 2.c4 e6 baltieji dažniausiai žaidžia 3. Žc3, nors galimi ir kiti ėjimai: 3. cd gali pervesti į keitimo variantą po 3...ed 4. Žc3 Žf6, 3. Žf3 irgi žaistinas, 3.g3 dažniausiai pereina į kataloniškąjį debiutą.

Po 3. Žc3 pagrindiniai tęsinai yra šie:


 
 
               
               
               
               
               
               
               
               
 
 
Pagrindinis variantas 1. d4 d5 2. c4 e6 3. Žc3 Žf6

Po 3...Žf6 paprastai žaidžiama 4. Rg5, 4. Žf3, 4. cd. Visuose debiutuose yra keletas populiarių sistemų:

  • Tartakoverio gynyba: 4. Rg5 Re7 5. e3 0-0 6. Žf3 h6 7. Rh4 b6;
  • Laskerio gynyba: 4. Rg5 Re7 5.e3 h6 6. Rh4 Že4;
  • Kembridž Springso gynyba: 4. Rg5 Žbd7 5. e3 c6 6. Žf6 Va5. Čia juodieji ruošia ...Rb4, o vėliau ...Že4. Šis variantas yra populiarus tarp megėjų, nes jame yra keletas spąstų, į kuriuos baltieji gali pakliūti, pvz., 7. Rd3 Že4 8. Rxe4? 9. de ir baltieji turi arba traukti žirgą, pralaimint rikį su ...Vxg5, arba kur nors patraukti rikį;
  • 4. Rg5 Re7 5. Žf3 c6 6. e3 0-0 7. Bc1 Žbd7 8. Rd3 dc 9. Rxc4;
  • 4. Rg5 c6;
  • Ragozino gynyba: 4. Žf3 Rb4;
  • Keitimo variantas: 4. cd ed 5. Rg5.

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. WCC Index (Aliochinas-Kapablanka 1927) Archyvuota kopija 2016-10-22 iš Wayback Machine projekto.