Slaviškoji gynyba

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Slaviškoji gynyba

ECO

D10-D17

Motininis debiutas

Valdovės gambitas

Slaviškoji gynyba – šachmatų debiutas, kurio ėjimai

1. d4 d5

2. c4 c6

Slaviškoji gynyba yra vienas pagrindinių atsakymų į valdovės gambitą, kartu su atmestu bei priimtu valdovės gambitus. Nors slaviškoji gynyba buvo tyrinėta dar 1590-aisiais, iki 1920-ųjų ji nebuvo populiari.

Debiutas pavadintas slaviškąja gynyba, nes jo teoriją tyrė žaidėjai, kilę iš įvairių slavų tautų: Simonas Alapinas, Aleksandras Aliochinas, Jefimas Bogoliubovas ir Milanas Vidmaras.

Slaviškąją gynybą mėgo ir dažnai žaidė 11 iš pirmųjų 13 pasaulio čempionų. Ypač dažnai ją žaidė Maksas Eivė, Michailas Botvinikas ir Vasilijus Smyslovas.

Dabar slaviškąją gynybą žaidžia Višvanatanas Anandas, Vasilijus Ivančiukas, Džoelas Lautjė, Naidželas Šortas, Vladimiras Kramnikas ir kiti aukšto lygio didmeistriai.

Slaviškosios gynybos teorija dabar yra sudėtinga ir labai gerai išvystyta.

Apžvalga redaguoti

Atmestajame valdovės gambite (2…e6) juodieji susiduria su keliais sunkumais, kurių slaviškojoje gynyboje paprastai nepatiria:

Sunku išvesti valdovės sparno rikį, nes dėl 2…e6 jis tampa uždaromu.
Atsiranda silpna pėstininkų struktūra (tiek baltųjų, tiek juodųjų), neleidžianti jokios atakos.
Baltieji dažnai žaidžia Rc1-g5 ir suriša žirgą ant f6 (kuris ten paprastai išvedamas), o jo atrišimas tampa rimta juodųjų problema.

Slaviškoji gynyba nesukelia šių problemų. Juodųjų valdovės rikis turi laisvą kelią. Ėjimas Rg5 taip pat nėra grėsmė juodiesiems, nes neprastumtas pėstininkas e7 užkerta kelią surišimui. Be to, ėjimas …c7-c6 sustiprino laukelio b5 kontrolę, todėl baltiesiems žaidžiant neapdairiai juodieji gali nukirsti pėstininką ėjimu …dc ir stengtis jo negrąžinti žaidžiant …b7-b5.

Iš kitos pusės, daugelyje slaviškosios gynybos variantų prieš žaidžiant… Rc8-f5 juodieji turi atiduoti centrą žaidžiant …dc, nes kitu atveju labai susilpninamas valdovės sparnas, o juodieji, žaisdami Vd1-b3, tuo pasinaudoja. Be to, juodųjų teminis smūgis …c6-c5 pralaimi tempą. Dar juodųjų žirgui b8 atimamas patogiausias laukelis išvedimui c6. Tai nėra problema, nes daugelyje valdovės gambito variantų žirgas paprastai išvedamas į d7.

Pagrindiniai tęsiniai redaguoti

Atmesta slaviškoji gynyba

Slaviškasis gambitas

Alapino variantas (pagrindinis tęsinys)

Čekiškasis variantas

Kai lentoje stovi pradinė slaviškosios gynybos pozicija (po 1.d4 d5 2.c4 c6), svarbiausi, labiausiai ištyrinėti ir populiariausi tęsiniai yra:

3. Žc3 e5 (Vinaverio kontrgambitas)
3. Žc3 e6 (perveda į pusiau slaviškąją gynybą)
3. cd cd (slaviškasis keitimo variantas)
3. Žf3 e6 (irgi perveda į pusiau slaviškąją gynybą)
3. Žf3 Žf6 4. Žc3
- 4…a6
- 4…dc (priimta slaviškoji gynyba)
  - 5. a4 (Alapino variantas)
    - 5…Ža6 (Smyslovo variantas)
    - 5…e6 (Sultanbejefo variantas)
    - 5…Bf5 (čekiškasis variantas)
      - 6. e3 (olandiškasis variantas)
      - 6. Že5 (Krauzės ataka)
      - 6. Žh4
    - 5…Rg4 (Šteinerio variantas)
  - 5. e3 (Aliochino variantas)
  - 5. e4 (slaviškasis gambitas)
- 4…e6 (taip pat perveda į pusiau slaviškąją gynybą)
- 4…g6 (Šlechterio variantas)
3. Žf3 Žf6 4. e3 (atmesta slaviškoji gynyba)

Slaviškasis keitimo variantas iš standartinių tęsinių juodiesiems labiausiai palengviną žaidimą, kadangi simetrinėje pozicijoje baltieji gauna tik nedidelį pranašumą, gautą pirmo ėjimo teise. Tačiau, kadangi slaviškosios gynybos teorija yra sudėtinga, pradedantiesiems šachmatininkams šis baltųjų tęsinys yra priimtiniausias, nes kituose variantuose juodieji gali siekti pavojingo kontržaaidimo.

3. c5 atrodo gana pratraukliai, bet taip pat nėra labai striprus ėjimas, nes baltieji tuo pačiu pėstininku padaro jau antrą ėjimą, o juodieji gali žaisti 3…Žf6, išvedant figūrą arba 3…b6, puolant c pėstininką ir „sprogdinant“ centrą. Abu šie tęsiniai duoda juodiesiems pranašumą.

Populiariausi tęsiniai yra 3. Žc3 ir 3. Žf3.

Abiejuose iš šių tęsinių juodieji gali žaisti 3…e6 ir pervesti į pusiau slaviškąją gynybą – slaviškosios gynybos ir atmesto valdovės gambito junginį, kuriame juodieji turi tvirtą, tačiau suvaržytą poziciją.

Po 3. Žc3, populiariausi tęsiniai yra 3…Žf6, 3…e6 ir 3…e5!? (Vinaverio kontrgambitas), tačiau šis ėjimas verčia susilaikyti nuo ankstyvo… Rf5. Pvz., jei po 3. Žc3 juodieji atsakys 3…Rf5?, baltieji tęs 4. cd cd 5. Vb3 ir laimės pėstininką, turėdami gerą poziciją. Rimtą persvarą baltieji gauna ir po 3…Žf6 4. e3 Rf5 5. cd cd 6. Vb3 Rc8.

Ėjimas 3…Žf6 paprastai perveda į pagrindines slaviškosios gynybos pozicijas po 4. Žf3.

Juodieji gali žaisti Vinaverio kontrgambitą, 3. Žc3 e5. Pirmą kartą jis buvo sužaistas partijoje Maršalas–Vinaveris Monte Karle 1901-aisiais, tačiau kaip ir Albino kontrgambite pėstininko e auka yra abejotina.

Ėjimas 3. Žf3 yra populiaresnis už 3. Žc3.

Stipriausias ėjimas – 3…Žf6, po kurio baltieji tęsia 4. Žc3 arba 4. e3.

Po 4. e3 (Atmesta slaviškoji gynyba) juodieji gali tęsti 4…e6.

Pagrindinis tęsinys yra 3. Žf3 Žf6 4. Žc3.

Juodieji neturėtų žaisti 4…Rf5, nes po 5. Vb3 arba 5. cd cd 6. Vb3 suteikia baltiesiems didelę persvarą. Įprasti tęsiniai po 4. Žc3 yra 4…dc (Priimta slaviškoji gynyba), 4…a6 ir 4…e6.

Stipriausiu iš jų laikoma priimta slaviškoji gynyba (4…dc).

Aštriausias baltųjų tęsinys yra slaviškasis gambitas – 5. e4 b5. Baltieji pradeda aktyvius veiksmus centre, o juodieji, valdovės sparne, kuriame turi persvarą. Tačiau manoma, kad jei juodiesiems pavyksta gauti ramią poziciją, jie turi geresnius šansus.

Kiti baltųjų pasirinkimai yra 5.e3 (Aliochino variantas) ir 5.a4 (Alapino variantas).

Abu ėjimai yra populiarūs, tik ėjimas 5. e3 yra ramus, o 5. a4 – agresyvus.

Juodieji turi kelis populiariausius atsakymus į 5. a4:

5…Rf5 (Čekiškasis variantas);
5…a6;
5…Rg4 (Šteinerio variantas)
5…Ža6 (Smyslovo variantas).

Ėjimas 5…a6 žada labai komplikuotą žaidimą, kuriame juodieji galbūt išlaikys nukirstą pėstininką, bet baltieji gaus rimtą pozicinę persvarą.

Smyslovo variante (5…Ža6) juodieji leidžia užimti centrą su 6. e4, bet vėliau atveda savo rikį į g4, o žirgą – į b4, pvz., 6. e4 Rg4 7. Rxc4 e6 8. 0-0 Žb4.

Šteinerio variantas (5…Bg4) sulaiko baltuosius nuo ankstyvo e2-e4 (į 6. e4 bus atskayta 6…e5), tačiau baltieji gali žaisti kitais būdais, pvz., 6. Že5 Rh5.

Čekiškasis variantas (5…Rf5) yra laikomas pagrindiniu slaviškosios gynybos tęsiniu. Ėjimu 5…Rf5 juodieji neleidžia žaisti e2-e4. Baltųjų tęsiniai:

6. e3 (Olandiškasis variantas);
6. Že5 (Krauzės ataka);
6. Žh4.

Jei baltieji žaidžia 6. e3 (Olandiškasis variantas), žaidimas paprastai tęsiasi 6…e6 7. Rxc4 Rb4 8.0-0 0-0 su maždaug apylygiu žaidimu abiem priešininkams.

Kiek agresyvesnis tęsinys – 6. Že5 (Krauzės ataka). Baltųjų planas – žaisti Žxc4, f3, e4, g3 ir Rg2.

Juodieji gali bandyti žaisti 6…Žbd7 7. Žxc4 Vc7 arba 6…e6 7.f3 Bb4

Galimas ir 6. Žh4, tačiau jis nėra toks populiarus, nors ir puola rikį. Trūkumas – jei juodieji su rikiu atsitraukia atgal, jie nepraranda tempo, o žirgas laukelyje h4 – neaktyvus.