Asbestozė (lot. asbestosis) – lėtinė profesinė plaučių liga, kurią sukelia asbestu užterštas oras, įkvepiamas į plaučius, ilgą laiką dirbant užterštoje aplinkoje.[1] Liga prasideda dėl susikaupusių plaučiuose asbesto dulkių. Su šiomis dulkėmis siejami kvėpavimo organų vėžiniai susirgimai.

Asbesto poveikis organizmui: A – sveiki plaučiai, B – plaučiai, paveikti asbestozės
Asbestozės paveikta pleura primena karpomis nusėtą audinį
Išplitusi pleuros fibrozė ir plaučių parenchima

Visos asbesto atmainos sukelia piktybinius navikus. Dažniausios jo sukeliamos ligos – plaučių bei krūtinplėvės asbestozė, krūtinplėvės bei pilvaplėvės mezotelioma, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžys. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia po 20–30 metų. 1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga.

Istorija redaguoti

Asbestas yra atspari ugniai, vandeniui, rūgštims, organiniams tirpikliams medžiaga, padėjusi suklestėti pasaulinei pramonei XIXXX a. sandūroje, tačiau netrukus pastebėta, kad jis labai kenkia sveikatai. Pirmosios tai pastebėjo draudimo kompanijos, kurios nuo 1918 m. pradėjo atsisakyti drausti klientus, dirbančius asbesto pramonėje. Darbuotojams išmokėtos tūkstantinės ir net milijoninės kompensacijos. 1930-aisiais metais jau buvo sukaupta nemažai mokslinių tyrimų apie asbesto sukeliamus rimtus sveikatos sutrikimus. Nepaisant to, ir toliau buvo gaminami produktai, skirti naudoti tiek namų ūkyje, tiek pramonėje, nes tai garantavo didelį pelną. Asbesto žala buvo slepiama.

Asbestozės terminas pirmą kartą pavartotas 1924 m. Manoma, kad dėl asbestozės ar dėl jos sukeltų onkologinių ligų JAV mirė 100 tūkst. žmonių. Pavyzdžiui, viename iš JAV regionų – Hamptom Roads, kuriame buvo statoma daugybė laivų ir plačiai naudojamas asbestas, mezoteliomos (vienos iš vėžio formų) atvejų fiksuojama net septyniskart daugiau nei kituose regionuose.

Antrojo pasaulinio karo metu asbestas buvo naudojamas vamzdžių, boilerių išorinei apsaugai. JAV karo laivyne dirbo 4,3 mln. darbuotojų. Net 14 iš tūkstančio šioje pramonėje dirbusiųjų mirė nuo mezoteliomos, dar daugiau – dėl asbestozės, bet tikslus skaičius nežinomas. Aštuntajame dešimtmetyje JAV vyko teismai, nes nuo 1930 m. informacija apie asbesto žalingą poveikį sveikatai nuo visuomenės buvo slepiama. 1982 m. JAV bankrutavo viena iš galingiausių įmonių – Manville korporacija, nes dėl asbesto sukeltų komplikacijų ją padavė į teismą 16,5 tūkst. ieškovų. Šis atvejis ekspertų vėliau pavadintas „pačia didžiausia grupine korporacine žmogžudyste“ pasaulio istorijoje. Teismų metu paaiškėjo, kad Manville korporacija ilgą laiką slėpė jai žinomą faktą apie kenksmingą asbesto poveikį sveikatai.

Australijoje asbestas buvo naudojamas 19451980 m., jo išgavimas nutrauktas 1983 m., visiškai uždraustas asbesto naudojimas 2003 m. Kadangi dėl asbestozės ar jos komplikacijų sukeltos ligos pasireiškia labai vėlai (per 20-30 metų), susirgimų skaičius dėl asbesto Australijoje vis dar reikšmingai kyla. Manoma, kad pikas bus pasiektas 2023 m.

Negalavimai dėl asbesto dulkių redaguoti

Ardant ar apdorojant asbesto konstrukcijas ar gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos asbesto skaidulos. Žmogui jas įkvepiant, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi. Esant vėlyvoms ligos stadijoms plaučiai nebepajėgia aprūpinti organizmo deguonimi ir pašalinti anglies dioksido.

  • Pneumokoniozė (asbestozė) – chroniška plaučių liga, kuomet sumažėja plaučių tūris ir jie mažiau išsiplečia kvėpuojant. Šios ligos simptomai – dusulys, sausas kosulys, švogždžiantys garsai plaučiuose kvėpuojant, krūtinės skausmai. Esant nuolatinėms didelėms įkvepiamo asbesto dozėms simptomai pasireiškia jau po 3 – 5 metų;
  • Pleuros ir pilvaplėvės mezoteliomos – paviršinio audinių sluoksnio vėžinis susirgimas. Liga nustatoma po daugelio metų, kai patiriamas pirmasis asbesto poveikis, o jos latentinis periodas dažnai būna ilgesnis nei plaučių vėžio. Mezotelioma greitai progresuoja ir pasibaigia mirtimi;
  • Bronchogeninė karcinoma.

Žinomi atvejai, kai asbestas buvo inkstų, gerklų vėžio, imuninės sistemos nusilpimo priežastimi.

Asbestozei nustatyti naudojami įvairūs diagnostiniai tyrimai. Be kitų, spirometriniais tyrimais patikrinama, ar nėra kvėpavimo takų obstrukcijos, ar nesutrikusi ventiliacinė plaučių funkcija, koks bronchų obstrukcijos laipsnis ir grįžtamumas. Spirometrijos rodikliai priklauso nuo konkretaus paciento, rūkymo ir kt. Be to, inhaliacinio bronchodilatacinio mėginio pagalba atliekamas bronchų obstrukcijos grįžtamumo nustatymas.

Asbestozės profilaktika redaguoti

Vienos svarbiausių profilaktinių priemonių susijusios su asmenine apsauga:

  • specialūs drabužiai su gobtuvais,
  • sandarūs darbiniai batai (be raištelių),
  • respiratoriai kvėpavimo takų apsaugai.

Dirbant su asbesto turinčiais paviršiais reikia stengtis kuo mažiau suardyti asbestinį paviršių, o visas atliekas, turinčias asbesto, būtina patalpinti į specializuotus konteinerius ar priduoti į asbesto atliekų tvarkymo aikšteles.

Lietuvoje redaguoti

Teisės aktais nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta.[2]

Lietuvoje iki šiol nėra registruota nė vienos profesinės ligos, sukeltos asbesto, atvejo.[3] 1997 m. duomenimis, Lietuvoje dirbusių su asbestu darbuotojų buvo registruota 7451. Sovietmečiu veikė asbestcemenčio produktų fabrikai – Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas ir „Akmenės cementas“. Nuo 1961 m. iš Rusijos importuoto asbesto žaliavos Lietuvoje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų, kol 2005 m. sausio 1 d. buvo uždrausta gamyba iš šios medžiagos – porą metų vėliau nei, pavyzdžiui, Australijoje. Tam tikrų draudimų buvo ir anksčiau. 1989 m. Sveikatos apsaugos ministerija uždraudė asbestcemenčio plokštes naudoti gyvenamojo būsto, vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigų, gydymo įstaigų statybose, kas iki tol buvo paplitę, nuo 2000 m. Lietuvoje įsigaliojo asbestinio šiferio gamybos ir importo draudimas, o nuo 2002 m. jau nepriimami nauji statiniai, užkloti asbestine danga.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti