Pilvaplėvė (peritoneum) – viena žmogaus (ir kitų gyvūnų) serozinių kūno plėvių lygiu, blizgančiu paviršiumi, apsauganti pilvo ertmės organus, tiekianti jiems maisto medžiagas ir deguonį kraujagyslėmis, inervuojanti ja ateinančiais nervais, taip pat pilvaplėvėje yra limfmazgių ir limfagyslių. Poseroziniame sluoksnyje gali kauptis riebalai.

Pilvaplėvė (pažymėta mėlynai) apgaubianti pilvo ertmės organus

Pilvaplėvė sudaryta iš mezotelio, plokščiojo vienasluoksnio epitelio, ir jungiamojo audinio sluoksnių.

Visa pilvaplėvė sudaryta iš dviejų lapelių:

  • pasieninės pilvaplėvės, išklojančios pilvo ertmės sienas,
  • visceralinės pilvaplėvės, gaubiančios visus vidaus organus.

Tarp dviejų šių lapų yra pilvaplėvės ertmė, užpildyta nedideliu kiekiu serozinio skysčio. Taukinės maišas susisiekia su šia ertme per taukinės angą, kurią iš viršaus riboja kepenų apatinis paviršius, iš priekio kepeninis dvylikapirštės žarnos raištis, iš užpakalio kepeninis inksto raištis, iš apačios – dvylikapirštės žarnos viršutinė dalis.

Vidaus organus pilvaplėvė gali dengti iš visų pusių, tai intraperitoniniai organai (skrandis, tuščioji žarna, klubinė žarna, gaubtinės žarnos skersinė ir riestinė dalys, akloji žarna, dvylikapirštės žarnos viršutinė dalis, tiesiosios žarnos viršutinė dalis). Kai pilvaplėvė nedengia tik vienos organo pusės, organai vadinami mezoperitoniniais (kepenys, gaubtinės žarnos kylančioji ir nusileidžiančioji dalis, tulžies pūslė, vidurinė tiesiosios žarnos dalis). Jei organą plėvė dengia tik iš vienos pusės, organas – ekstraperitoninis (kasa, dvylikapirštės žarnos vidurinė ir apatinė dalys). Organai likę už pilvaplėvės (inkstai, apatinė tiesiosios žarnos dalis, retai ir kirmėlinė atauga) vadinami retroperitoniniais.

Pilvaplėvės dariniai:

Raiščiai yra pilvaplėvės dariniai, jungiantys gretimus organus tarpusavyje arba jungiantys organus su pilvo ertmės sienomis. Pilvaplėvės raiščiai gali būti susiformavę iš įvairių pirminės žarnos pasaitų, užakusių venų ir kt.

Pasaitai yra pilvaplėvės dublikatūros, tvirtinančios paslankius intraperitoninius organus prie užpakalinės pilvo ertmės sienos. Per pasaitus į organus ateina kraujagyslės, nervai, limfagyslės. Pasaitai yra šie:

  1. Mesenterium (plonosios žarnos);
  2. Mesocolon appendix (kirmėlinės ataugos),
  3. Mesocolon transverum,
  4. Mesocolon sigmoideum – visi trys storosios žarnos dalių,
  5. Mesorectum (tiesiosios žarnos);

Moters organizme yra dar trys pasaitai:

  1. Mesometrium (gimdos);
  2. Mesovariums (kiaušidės);
  3. Mesosalpinx (kiaušintakio).

Tarp vidaus organų ir įvairių pilvaplėvės darinių susidaro daug vagų, kišenių, tarpų. Ryškiausios vagos – apatiniame pilvo ertmės aukšte palei šonines gaubtinės žarnos kylančią ir nusileidžiančią dalis eina gilios šoninės vagos (lot. sulci paracolici). Ryškiausios kišenės:

  1. Riestinė
  2. Podiafragminė
  3. Viršutinė klubinė aklosios žarnos
  4. Apatinė klubinė aklosios žarnos
  5. Užaklinė

Taip pat skaitykite redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Valerie C. Scanlon, Tina Sanders (2007). Essentials of Anatomy and Physiology (5th ed.). F. A. Davis Company, Philadelphia