Asamų kalba
অসমীয়া
KalbamaIndijoje, Bangladeše, Butane
Kalbančiųjų skaičius~16 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių65
KilmėIndoeuropiečių
 Indo-iranėnų
  Indų (Indo-arijų)
   Magadų
    Asamų-bengalų
     Asamų
Rašto sistemosasamų raštas (bengalų)
Oficialus statusas
Oficiali kalbaAsamas (Indija)
Kalbos kodai
ISO 639-1as
ISO 639-2asm
ISO 639-3asm
Geografinis paplitimas
Vikipedija Asamų kalba

Asamų kalba (অসমীয়া = Ôxômiya) – indoeuropiečių kalbų šeimos indoarijų kalbų grupės kalba, kuria kalbama daugiausia Asamo valstijoje, esančioje šiaurės rytų Indijoje. Tai oficiali Asamo kalba. Taip pat ja kalbama Arunačal Pradešo dalyse ir kitų šiaurės rytų Indijos valstijų (pvz., Nagalando) lygumose (Brahmaputros slėnyje). Nedidelės grupės kalbančiųjų asamų kalba yra Butane ir Bangladeše. Imigrantai iš Asamo perneša kalbą į kitas Indijos ir pasaulio dalis. Šia kalba bendrauja tarp 13-16 mln. žmonių[1] (2001 m. Indijos surašymo duomenimis – 13 168 484[2]). Regione yra susidarę keletas kreolinių asamų kalbos variantų (nagamiečių, nefamiečių), kuriuos vartoja vietinės mjanmų-tibetiečių kalbomis kalbančios tautos.

Istorija

redaguoti

Asamų arba asamiečių kalbos pavadinimas kildinamas nuo Asamo regiono. Šio krašto pavadinimas savo ruožtu kilo nuo tajų kalbų šeimos tautos šanų, kurie XIII a. įsiveržė į Asamą. Tos pačios kilmės žodis yra „Ahomas“, kuriuo vadinta tajų tautos ahomų (šanų palikuonių) sukurta valstybė. Nors dabar dažnai teigiama, kad žodis asama kilo iš sanskrito, kur reiškia („nelygus, nevienodas“), tačiau labiausiai tikėtina, kad žodis kilęs iš tajiškos šaknies acham, reiškiančios „nenugalėtas“.

Asamų kalba kildinama iš Magadhi prakrito, davusio pradžią 4 apabhramšoms – Radhi, Vangos, Varendros ir Kamarupos. Pastaroji Kamarupos apabhramša buvo vartojama į rytus nuo Gangos slėnio – šiaurės Bengalijoje ir Asame. Iš Magadhi prakrito susidarė orijų, bengalų, asamų ir šiaurės bengalų kalbos[3].

Kamarupos apabhramša/prakritas siejamas su IVXII a. regione gyvavusia Kamarupos karalyste (dar vadinama pagal šios karalystės sostinę Pragdžjotišpurą). Šioje kalboje pynėsi sanskrito, prakrito ir vietinių tarmių elementai. Kamarupos prakritu paveikti Kamarupos įrašai sanskritu (ś, ṣ virsta į s), kur išvardinti karalystės valdovai. VII a. kinų budistų keliautojas Suancangas (Xuanzang) mini, kad Kamarupos kalba šiek tiek skiriasi nuo vartotos Pundravardhanoje. Su Kamarupos apabhramša siejami budistiniai „Čarjapados“ tekstai (VIIIXII a.). Šia apabhramša taip pat rasta Kamarupos valstybės įrašų vario lentelėse. Tuo laikotarpiu Kamarupa buvo svarbiausia regiono valstybė, dariusi įtaką aplinkiniams kraštams, turėjusi išvystytą literatūrą.

XIII a. Kamarupos valstybei subyrėjus susikūrė Kamatos valstybė. Tuo laikotarpiu vyko tolesni kalbiniai procesai, susidarė tarmių grupė, vadinama Kamatapuri šnektomis. Šiomis šnektomis Kamatos laikais kurta poezija, dainos, atliktas Ramajanos vertimas. Iš šių šnektų ėmė klostytis šiuolaikinė asamų kalba bei jai labai artima šiaurės bengalų tarmė. Vakarų Asamo tarmėmis pagrįsta literatūrinė kalba XVII a. susidarė Ahomo karalystės rūmuose. Šia kalba kurtos Ahomo valstybės kronikos – burandžiai (nors ankstyvosios jų versijos kurtos neindoeuropietiška ahomų kalba). XIX a. britai įtvirtino asamų kalbą kaip valstybinę Asamo kolonijos kalbą. XX a. kultūriniam Asamo centrui persikėlus į Guvahatį, rytinės tarmės įgavo didesnę svarbą, jomis pagrįsta dabartinė asamų kalba.

Literatūra

redaguoti

Rašytinė asamų kalbos literatūra skirstoma į 3 laikotarpius:

  • ankstyvoji – apima laikotarpį nuo XIV a. iki XVI a. pab. Jo pradžioje ikivaišnavinis laikotarpis, kuomet Kamatos valstybės rūmuose kūrė poetai Harivara Vipra, Hema Saraswati ir kt., Madhava Kandali į asamų kalbą išvertė „Ramajaną“. Su žymiu poetu Šankardevu prasideda bhakti laikotarpis, kuomet sukurta daug vaišnaviškų devocionalių kūrinių. Bhatadeva į asamų prozą išvertė Bhagavadytą ir Bhagavata Puraną.
  • vidurinė – apima laikotarpį nuo XVII a. pab. iki XIX a. pr., kuomet Asamą valdė Ahomo valstybė. Šis laikotarpis žymus kronikų (burandžių) rašymu.
  • šiuolaikinė – prasideda nuo XIX a. pr., Asamą užėmus britams. Į kraštą atvykę baptistų misionieriai ėmėsi norminti kalbą. 1848 m. jie išleido gramatiką, pirmą laikraštį asamų kalba (Arunodaya), 1867 m. parašytas asamų-anglų žodynas. 1889 m. pradėtas leisti žurnalas Jonaki. 1917 m. įkurta Asamo literatūros draugija (অসম সাহিত্য সভা, Ôxôm Xahityô Xôbha). Vienas žymiausių šiuolaikinės asamų kalbos rašytojų – Jyoti Prasad Agarwala.

Žodynas

redaguoti

Pagal kilmę asamų žodžius galima skirstyti taip:

  • sanskrito ir kitų indoarijų kalbų žodžiai, perėję prakritizacijos procesą ir kalbinę kaitą (tadbhava);
  • žodžiai, būdingi daugeliui naujųjų indoarijų kalbų, bet nesantys indoarijų kilmės (deśya);
  • žodžiai, pasiskolinti iš kitų naujųjų indoarijų kalbų;
  • vietiniai neindoarijų kilmės žodžiai;
  • angliški ir kitų Europos kalbų skoliniai;
  • prigimtos arba pakitusios formos sanskrito žodžiai, pritaikyti asamų fonologijai (tatsama ir ardhatatsama).

Gausiausią žodyno dalį sudaro tadbhava žodžiai, kuriuos plačiai naudojo tiek vaišnavų poetai, tiek baptistų misionieriai, jie plačiausiai sutinkami liaudies kalboje. Taip pat nemažai ardhatatsama variantų, kai kažkuriuo metu į kalbą patekę sanskrito žodžiai ženkliai pakito.

Tatsama Tadbhava Ardhatatsama
sasya (grūdai, javai) xah (kevalas, lukštas) xaic (ryžlaukis)
troṭi (snapas) thora (grūstuvas) thot (snapas)
gaṇḍa (skruostas, žymė) gar (šunvotė) gar (raganosis)
sañca (lapų pundas, kopija) xac (įspaudas) xac (sėkla daiginimui)

Antrosios grupės (deśya) žodžiai atėjo drauge su sanskritu, į kurį pateko dar prieš susidarant naujosioms indoarijų kalboms: teteli (tamarindas), kadalī (bananas), tamola (areka), dima (kiaušinis). Trečiąją grupę – skolinių iš kitų indoarijų kalbų – sudaro daugiausia persiški/arabiški skoliniai iš hindi kalbos, skirti įvardinti įvairius terminus. Dažnai tokie žodžiai asamų kalbą pasiekė pakitę fonetiškai ir semantiškai.

Arabiškų/persiškų skolinių palyginimas asamų ir marathų kalbose
Asamų kalba Marathų kalba
beji (adata) bej (adatos akutė)
barangani (prirašymas) bargani (prirašymas)
tangaran (leidimas, variantas) tangaran (pagerinimas)
khabani (gremžtuvas) khavani (gremžtuvas)

Asamų kalboje yra nemaža substratinių ir adstratinių žodžių iš aplinkinių neidoeuropietiškų kalbų: khasių, mundų (austroazijinės), malajų (austronezinė), ahomų (tajų šeimos), bodų (tibetiečių-birmiečių). Šie žodžiai dažniausiai apibūdina gyvosios gamtos objektus (augalų, gyvūnų pavadinimai), buities reikmenis, giminystės žodžius, vulgarybes.

Neidoeuropietiškas substratas asamų kalboje
Asamų kalba Malajų kalbos
ata (senelis) ata, atar (senelis)
amai (mama) amai (mama, teta)
beti (mergaitė) betina (mergaitė, moteris)
bet (burna) beto (veidas)
da`l (šventykla) dol (namas)
kerketuwa (voverė) ker, kekah (voverė)
lao-pani (likeris) lau (švarus vanduo)
Asamų kalba Ahamų kalba
buranji (istorija) buranji (metraštis)
karen (rūmai) karan (rūmai)
cen (plaukas) can (plaukas)
jenga (nemaloni padėtis) jen (blogai jaustis)

Neindoeuropietiškų pavadinimų gausu Asamo vietovardžiuose – pirmi skiemenys kam, bei paskuriniai ta, ti dažnai leidžia spėti austroazijinę kilmę – Kamata, Kamarupa, Bakata, Dipota ir kt. Austroazijinių kalbų skiemenys, reiškiantys žemę (ta, te, teh, tik, tyek) dažnai pasitaiko vietovardžiuose kaip ir reiškiantys vandenį (ho, hong, ong, taya, tiu, tu, du, diu, lao). Juos neša daugelis krašto upių – Tihu, Tipam, Tiyak, Dihong, Dibong, Dichang, vietinis Brahmaputros pavadinimas yra Lohita, kuris bus kilęs iš Lao-tu. Ahomų kalbos vandenį reiškianti šaknis nam sutinkama pavadinimuose Namti, Namrup, Namdang.

Fonetika

redaguoti

Asamų kalba turi mažiau garsų nei turi sanskrito fonetikos pagrindu sudaryta abėcėlė. Palataliniai garsai c, ch kaip ir cerebraliniai ṭ, ṭh tariami kaip dentaliniai t, th. Sibilantai žodžio pradžioje tariami kaip x, o kitur – kaip h. Kur išlaikytas sibilanto garsas, rašoma c. Balsių tarime neskiriamas i ir u ilgumas, nėra balsių ar .

Vakarų Asamo tarmėse (Kamarupi) kirtis dažniausiai būna pirmajame skiemenyje, tuo tarpu rytinėse tarmėse – priešpaskutiniame skiemenyje.

Asamų kalba tradiciškai skirstoma į dvi tarmių grupes – labiau homogeniškas rytų tarmes, kurių pagrindu sukurta literatūrinė kalba (likhito-bhaxa), ir labiau heterogeniškas vakarų (Kamarupi) tarmes, kurios persilieja su šiaurės bengalų tarmėmis. Dabar siūloma nauja klasifikacija, pagal kurią yra 4 asamų tarmės – rytų (apie Šivasagarą), vidurio (Nagaonas, Tezpuras ir kt.), Kamrupi (Kamrupo regione), Golaparija (Golaparo regione).

Be tarmių, taip pat yra ryškūs sociolektai, iš kurių galima išskirti Bhakatiya (mandagi, archajines formas išlaikiusi, aukštoji kalba), thar (astrologų slaptoji kalba), musulmonų, žvejų, miesto jaunimo, negimtakalbių asamų kalbos vartotojų (neskaitant kreolinių hibridų).

Rašto sistema

redaguoti

Asamų kalbai užrašyti naudojamas asamų raštas, kuris esti kiek pakeista bengalų rašto versija. Nors šio rašto ištakas galima rasti XIII a. (Kanai-boroxiboa uolų įrašai sanskritu), dabartinis raštas susidarė XVIII–XIX a. Išskiriamos 3 asamų rašto rankraščių stilių versijos: Kaitheli (vartotas Kamrupo regione ne brahmanų), Bamuniya (naudotas brahmanų sanskritui užrašyti), Garhgaya (naudotas Ahomo rūmuose).

Balsiai
Raidė Pavadinimas Ligatūra su [kɔ] (ক) Transliteracija IPA
ô (nėra)
, অ' o (nėra), ক' ko ko
a কা ka ka
hôrswô i কি ki ki
dirghô i কী ki ki
hôrswô u কু ku ku
dirghô u কূ ku ku
ri কৃ kri kri
e কে kê ir ke ir ke
ôi কৈ kôi kɔj
û কো
ôu কৌ kôu kɔw
Priebalsiai
Raidė Pavadinimas Transliteracija IPA
k k
khô kh
g ɡ
ghô gh ɡʱ
ngô ng ŋ
prôthôm sô s s
ditiyô sô sh sh
bôrgiyô zô z z
jhô zh zh
niô y j
murdhônyô tô t t
murdhônyô thô th
murdhônyô dô d d
murdhônyô dhô dh
murdhônyô nô n n
dôntyô tô t t
dôntyô thô th
dôntyô dô d d
dôntyô dhô dh
dôntyô nô n n
p p
phô ph
b b
bhô bh
m m
ôntôsthô zô z z
r ɹ
l l
w w
talôibbô xô x ir s x~s
murdhônyô xô x ir s x~s
dôntyô xô x ir s x~s
h h
ক্ষ khyô khy kʰj
ড় dôre ŗô ŗ ɾ
ঢ় đhôre ŗô ŗ ɾ
য় ôntôsthô yô y j

Šaltiniai

redaguoti
  1. Nationalencyklopedin „Världens 100 största språk 2007“ The World’s 100 Largest Languages in 2007
  2. https://web.archive.org/web/20130207163720/http://www.censusindia.gov.in/Census_Data_2001/Census_Data_Online/Language/Statement1.htm
  3. Suresh Kant Sharma, Usha Sharma, Discovery of North-East India, vol. 5 – Assam, Mittal Publications, 2005 [1]

Nuorodos

redaguoti