Artakserksas II
| Artakserksas II | |
|---|---|
| |
| Artakserkso II bareljefas ant jo kapavietės | |
| Achemenidai | |
| Gimė | ? |
| Mirė | ~358 m. pr. m. e. |
| Palaidotas (-a) | Naške Rustamas |
| Tėvai | Darijus II, Parisatida |
| Sutuoktinis (-ė) | Stateira |
| Vaikai | Artakserksas III, Ariaspas, Arsamas, Sisigambisa ir kt. |
| Religija | zoroastrizmas |
| Persijos Karalių karalius | |
| Ėjo pareigas | 404 m. pr. m. e. – 358 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | Darijus II |
| Įpėdinis | Artakserksas III |
 Vikiteka |
Artakserksas II |
Artakserksas II (sen. pers. 𐎠𐎼𐎫𐎧𐏁𐏂 = Artaxšaçāʰ, sen. gr. Ἀρταξέρξης, Ἄρσης, akad. Aršu, mirė ~358 m. pr. m. e.) – Persijos Achemenidų imperijos karalius, valdęs nuo 404 iki 359 ar 358 m. pr. m. e. Karaliaus Darijaus II sūnus. Graikų šaltiniuose dar minimas kaip Mnemonas (sen. gr. Μνήμων 'atmenantysis').
Artakserksas II perėmęs iš tėvo sostą, taip pat perėmė ir jo neseniai užvaldytas atėniečių žemes Mažojoje Azijoje, tačiau tuo pat metu nuo Persijos atsiskyrė Egiptas. Artakserkso II jaunesnis brolis, Mažosios Azijos satrapas Kyras Jaunesnysis, pasitelkęs graikų karius, bandė pradėti sukilimą prieš naująjį valdovą, bet Kunaksu mūšyje buvo nugalėtas ir žuvo. Nors Artakserksas II ir laimėjo, graikai pamatė savo armijos pranašumą prieš persus ir pradėjo naują karą.[1]
400 m. pr. m. e. spartiečiai užėmė didelę dalį persų valdų Mažojoje Azijoje, tačiau 394 m. pr. m. e. persų laivynas laimėjo Knido jūrų mūšį ir įsitvirtino Egėjo jūroje.[2] Nors persai su kitais graikų poliais (Atėnais, Tėbais, Argu, Korintu) toliau kovojo su Sparta, tačiau iš šio karo labiausiai pelnėsi Atėnai, todėl Artakserksas II nusprendė sudaryti taiką. 386 m. pr. m. e. Atėnai buvo priversti priimti Antaklido taiką, pagal kurią Mažoji Azija ir Kipras liko Persijai, Lemnas, Imbras ir Skiras tapo Atėnų valdomis, o visos kitos graikų valstybės turėjo gauti autonomiją.[1]
383 ir 374 m. pr. m. e. Artakserksas II nesėkmingai bandė susigrąžinti Egiptą, be to, sukilimai vyko Mažojoje Azijoje, Armėnijoje, Irane.[1]
Artakserksas II, pasinaudodamas graikų polių nesutarimais, tarpininkavo graikų vidaus santykiuose ir lėmė persams palankius susitarimus. 366 m. pr. m. e. Mažosios Azijos satrapai susivienijo su Atėnais, Sparta ir Egiptu bei pabandė sukilti prieš Achemenidus, tačiau dėl tarpusavio nesutarimų sukilimas buvo numalšintas. Galop, Artakserkso II paskutiniaisiais valdymo metais imperijoje įsivyravo sąlyginė taika.[1]
Valdant Artakserksui II pradėtos statyti dievybių skulptūros (anksčiau zoroastrizme nežinoma praktika). Jei seniau persų karaliai garbino tik Ahūrą Mazdą, prie Artakserkso iškilo Anahitos ir Mitros kultai.[1] Taip pat atstatė Darijaus I rūmus Sūzuose.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Artaxerxes II. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Artakserksas II Mnemonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002