Senovės civilizacija: Senovės Persija
(Ērān)
Persepolis The Persian Soldiers.jpg
Istorija
Menas:
Architektūra, Dailė, Literatūra
Religija
Raštas

Zoroastrizmas (pers. ﺖﺸﺗﺭﺯ; taip pat vadinama mazdizmu) – religija, VI amžiuje pr. m. e. Baktrijoje susiformavusi ir paplitusi dabartinio Irano teritorijoje. Irane iki šiol yra išlikę šios religijos sekėjų. Tai antra seniausia žinoma monoteistinė religija (po judaizmo).

Religijos pradininku laikomas Zaratustra, Vakaruose žinomas kaip Zoroastras. Zaratustra parašė ir dalį religijos šventosios knygos – Avestos. Tai buvo oficiali Sasanidų Persijos religija ir turėjo didelę reikšmę Achemenidų laikais.[1]

Zoroastrizmas remiasi dualizmo principu – egzistuoja dvi jėgos. Gėrio jėga yra tikrasis dievas – Ahūra Mazda (Išmintingasis Viešpatis), o blogio jėga yra piktoji dvasia, vadinama Angra Mainjumi. Pasaulyje nuolatos vyksta šių dviejų jėgų kova ir kiekvienas žmogus pasirenka, į kurią pusę stoti. Zoroastrai tiki, kad galų gale laimės Ahūra Mazda.[2]

Zoroastrizmas akcentuoja teisumą ir teisingumą, tačiau atmetami celibatas ir asketiška gyvensena. Tikintieji praktikuoja įvairius ritualus, tarp kurių yra ir ugnies garbinimas, ritualinio gėrimo haomos aukojimas, tačiau vienas keisčiausių šios religijos ritualų yra mirusiuosius pririšti prie medžių ir palikti sulesti grifams.

Tiek dabartiniame Irane, tiek šiaurės Indijoje kalbėta bendra indoiranėnų kalba, senovės religijos užuomazgų ieškoma lyginant avestos ir vedų sakralinius tekstus. Spėjama, jog kai kurios zoroastrizmo religinės idėjos – paskutiniojo teismo, mirusiųjų prisikėlimo, dangaus ir pragaro, angelologija ir kt., tapo sudėtine vėlesnių abraomiškųjų religijų teologijos dalimi.[3][4]

IstorijaKeisti

 
Senovinė zaratustriečių Atešgah šventovė netoli Baku, Azerbaidžane. Dar XIX a. ir XX a. pradžioje šioje šventovėje lankėsi Zaratustros pasekėjai iš Indijos.

Nors zoroastrizmas pačiam Zaratustrai gyvam esant nebuvo labai populiarus, vėliau jį praktikavo Persijos karaliai (Persijai tuo metu priklausė ir Iranas). Vėliau Persijos teritoriją užėmė Aleksandras Makedonietis ir zoroastrizmas beveik išnyko, tačiau jis vėl atgijo Persijai atgavus nepriklausomybę (apie 226 m. e. m.) ir tapo valstybine Persijos religija.

651 m. e. m. arabai užkariavo Persiją ir daugelis gyventojų atsivertė į islamą. Zoroastriečiai buvo persekiojami, jų tikėjimas buvo užgniaužtas, šventyklos sugriautos. Tačiau dalis zoroastriečių emigravo į Indiją, kur įkūrė savo bendruomenę, gyvuojančią iki šiol.

IšnašosKeisti

 

Vikiteka

  1. Mark, J. J. (2019, December 12). Zoroastrianism. Ancient History Encyclopedia.
  2. Zoroastrizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  3. „Zoroastrianism“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2019-12-22. 
  4. „Sakralūs pasaulio tekstai: Avestos biografija“. Vilniaus universitetas. Nuoroda tikrinta 2019-12-22.