Arjamanas (skr. अर्यमन् = IAST: Aryaman) – vedinės mitologijos dievybė, priskiriama prie Aditjų. Arjamanas Rigvedoje minimas ~100 kartų, dažniausiai sykiu su Mitra ir Varuna. Jo įvaizdis gana abstraktus. Pats vardas „Arjamanas“ reiškia „draugystė, svetingumas“ (iš arya – „geras, malonus, ištikimas“). Jo savybės tapačios su kitų Aditjų – jis užpildo padangių erdvę, suteikia gerybes ir yra Aditės sūnus. Kartais pabrėžiamas Arjamano draugiškumas, prielankumas[1], jis artimas mergelėms[2], jo prašoma santarvės namuose[3]. Arjamanas, kaip ir Bhaga, paskiria sutuoktinį ar sutuoktinę, suteikia nušvitimą. Giesmėje Sūrjai Arjamanas ir Bhaga lydi jaunavedžių porą. Kitur irgi pabrėžiamas Bhagos ir Arjamano ryšys.[4] Kartu su Mitra ir Varuna Arjamanas vienija, telkia žmones[5], verčia juos išpirkti savo kaltes[6], yra susijęs su rita. Kai kuriomis savybėmis jis susijęs su saule, ugnimi – Arjamanas sykiais tapatinamas su Agniu[7], minimas drauge su sauliškosomis dievybėmis Sūrja ir Savitaru, sykį tiesiog vadinamas saule.[8][9]

Arjamano atitikmuo iranėnų mitologijoje – Аirуaman-.

Literatūra

redaguoti
  • Тhieme Р., 1938. Der Fremdling im Rgveda. Eine Studie ьber die Bedeutung der Worte: Ari, Arya, Aryaman und Ārya, Leipzig;
  • Тhieme Р., 1957. Mitra and Aryman, New Haven;
  • Bhattacharji S., 1970. The Indian Theogony, Cambridge, p. 219-20.

Šaltiniai

redaguoti
  1. RV 6.50.1; RV 7.36.4
  2. RV 5.3.2
  3. RV 10.85.43
  4. Taitiryja Brahmana, I, 1, 2 4
  5. RV 10.126
  6. RV 1.167.8
  7. RV 2.1.4
  8. Taitiryja samhita 2.3.4
  9. Мифы народов мира. Арьяман , B. Н. Tопоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.