Aditė

Aditė (skr. अदिति = IAST: aditi – „bekraštybė“) – vedinė dievybė, Aditjų motina, dažnai vaizduojama kaip karvė, laikanti dangų, žemę ir juos skiriančią tarpinę erdvę.

Rigvedoje Aditė paminėta apie 80 kartų. Ji siejama su šviesa (kviečiama ryte, vidurdienį ir vakare), jos atspindys – Ušasė, jos platus kelias, ji užpildo erdvę, ji palaiko žemę ir dangų. Išorinių savybių iš esmės neturi, nes aprašoma aukščiausiomis kategorijomis kaip beribė erdvė, dangus, motina, tėvas ir sūnus tuo pat metu. Iš jos kildinami dievai Aditjai (Rigvedoje jie septyni, nors sykį minimas ir aštuntasis – Martanda). Panašu, kad gali būti atkurtas siužetas, patenkantis į indoeuropiečių mitų medį, apie griausmavaldžio ir jo varžovų (Aditės ir septynių sūnų) kovą; panašu, kad Aditės vardas pakeitė išnykusį senesnio mito veikėjo vardą.

Puranose Aditė yra Dakšos duktė, Kašjapo žmona ir nykštuku įsikūnijusio Višnaus motina. Vedose Aditė, kaip begalybės simbolis, priešinama deivei Ditei. Yra ir visuotinės nedalomos sąmonės bei aukščiausiosios dievų motinos simbolis.