Aptarimas:Asmenvardžių adaptavimas lietuvių kalboje

Šališkesnio straipsnio Lietuviškoje Vikipedijoje dar neteko skaityti. Siūlau įsteigti šališkiausio straipsnio apdovanojimus ir šiam straipsniui suteikti aukso medalį :) /Mindaugas Šimkus/

Apgailestauju, bet to paties negaliu pasakyti apie tamstos komentarą: jokio prizo nenusipelnė. Eilinis paburbėjimas, kad kažkas blogai, nepasivarginus net pasakyti kas blogai. Tai jei pats nepasivarginate nei taisyti straipsnio, nei pasiūlyti ką reikia taisyti, nei bent jau parašyti kas blogai, tai ko tikitės? Ateity manau tokias nekonstruktyvias pastabas reikės paprasčiausiai trinti, Vikipedijos straipsnių aptarimai nėra vieta demonstruoti savo abejotiną sąmojį, jie skirti konstruktyvioms, konkrečioms pastaboms ir diskusijoms dėl straipsnio tobulinimo. --Nomad (aptarimas) 18:35, 2 kovo 2013 (EET)

"* Fiziškai yra neįmanoma perrašyti viso pasaulio žmonių asmenvardžius adaptuotąja forma." -> O ir kam to reikia? Jei kažkam to reikia kur tai pagrindžianti nuoroda?

"* Adaptuojant asmenvardžius reikia žinoti kalbos, iš kurios adaptuojama tarimo taisykles. Tokiu būdu tautinės mažumos atstovo asmenvardis adaptuojamas pagal valstybinę kalbą tos šalies, iš kurios yra asmuo. Tai prieštarauja pačiai adaptavimo prasmei: kuo aiškiau perteikti tarimą net nežinant užsienio kalbos tarimo taisyklių. Pavyzdžiui, Ispanijos pilietis su pavarde Jiménez ar Ximénez lietuvių kalboje adaptuojamas kaip Chimenas ar Chimenesas, tačiau jei asmuo su tokia pavarde yra baskų tautybės (pati pavardė baskų kilmės), tai turėtų adaptuojamas pagal baskų kalbos tarimą ir turėtų būti užrašoma panašiau kaip Šimenesas." -> adaptavimu/perrašymu užsiima filologai. Adaptavimo prasmė, patogus asmenvardžių tarimas rašymas visos lietuviakalbės visuomenės.

"* Iš adaptuotosios asmenvardžio formos naudojamos lietuvių kalboje neįmanoma nustatyti pradinio vardo užrašymo, nes lietuvių kalbos rašyboje nenaudojami sudvigubinti priebalsiai. Tokiu būdu adaptuotoji asmenvardžio forma lietuvių kalboje yra dar labiau nutolusi nuo transkribcijos rusų kalboje (iš kurios kilusi), nes rusų kalboje sudvigubinti priebalsiai yra išlaikomi." -> O kame čia trūkumas? Kur nuorodos pagrindžiančios, problematiškumą veiksmo kurį atlikti visai nereikalinga? O jei reikalinga, tai vėlgi - kur nuorodos?

"* To paties žmogaus asmenvardis užrašytas adaptuotąja forma seniau ir dabar skiriasi, pvz., XX amžiaus pradžioje Lietuvoje populiari lenkų rašytoja Eliza Orzeszkowa buvo užrašoma kaip Elzė Ožeškienė, o vėliau kaip Eliza Ožeškova; JAV prezidento Woodrow Wilson asmenvardis vienur užrašomas kaip Vudrou Vilsonas, kitur kaip Vudrovas Vilsonas, arba Vudro Vilsonas, o dabar Woodrow Wilson arba Woodrowas Wilsonas. Tačiau šių laikų mokykliniame vadovėlyje yra pateiktas dar kitaip – kaip Vudras Vilsonas" -> Kaip ši problema(?) išsispręstų jei asmenvardžiai būtų neperrašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, o rašomi originalia forma? Lygiai taip pat turėtume skirtumą tarp asmenvardžio užrašymo tada ir dabar.

"* Adaptuotoji asmenvardžio forma yra visiškai bevertė juridiniuose dokumentuose, nes sutartys ir kiti oficialūs dokumentai sudaromi pagal įrašus asmens dokumentuose, o ne pagal tarimą. Tai ypač svarbu, nes klaidingai užrašytas asmenvardis gali paversti dokumentą negaliojančiu, be to iškyla problemos sudarant sutartis su užsieniečiais." -> Kur tai pagrindžiančios nuorodos? Kam tai sukėlė problemų? Jei čia apie Lietuvos piliečių vardus ir pavardes, tai jos rašomos pagal valstybinės lietuvių kalbos taisykles. Jei turima kažkas kitas omenyje, tai reikia konkrečiai nurodyti ir įdėti nuorodas.

"* Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių adaptacija kelia bereikalingą įtampą." -> Nešališkumas? Pagrindžiančios nuorodos?

"* Moterų asmenvardžiai adaptuojami nepridedant galūnių, tačiau tekste nežinant asmens lyties, pvz., žmogus su pavarde Fischer (pavardę reiškia žvejys) gali būti moteris, galima klaidingai adaptuoti kaip Fišeris, o turėtų būti Fišer." -> Kas būtų jeigu būtų... Na jei tai laikoma rimtu argumentu, tai vėlgi - nuoroda?

"* Adaptuotoji asmenvardžio forma negali būti naudojama pašte siunčiant adresatui tiek paprastą, tiek registruotą laišką į užsienį." -> Nuoroda?

"Naudodama adaptuotas asmenvardžio formas Lietuva lieka rusiškos kultūros įtakoje." -> Kuo tai blogai? Kame čia trūkumas? Ar tai neutralus teiginys? Ar jis pakankamai pagrįstas?

"Vakarų Europoje užrašant tikrinius vardus (asmenvardžius ir vietovardžius) skiriamas akcentas rašybai" -> Nuoroda?

"Adaptuotoji asmenvardžio forma tegali būti naudojama ir teturi praktinę prasmę tik tekstuose, parašytuose lietuvių kalba." -> Tai TAIP. Toks ir yra adaptavimo tikslas! Gal aš nesupratingas, bet koks būtent yra trūkumas, kad asmenvardžiai turės prasmę tik lietuviškuose tekstuose, jei jie ir skirti lietuviškiems tekstams??

" Verčiant į kitas kalbas neprofesionalūs vertėjai per klaidą užmiršta asmenvardžiams atstatyti originaliais formas." -> Tai adaptavimo problema ar neprofesionalių vertėjų? Jei visgi dauguma nutars, kad čia adaptavimo, o ne nemokšų problema, tai vėlgi - nuoroda?

"Adaptuojant istorinių asmenybių asmenvardžius iškraipoma istorija:" -> Remiantis tokia logika - mes mokomės visiškai iškraipytą istoriją. Net Lietuvos vardas iškraipytas - Kvedlinburgo analuose, o "neiškraipant istorijos" -> Saxonicae Annales Quedlinburgenses jis parašytas Litua. Trumpai - iš istorijos mokslo pusės argumentas visiškai absurdiškas. Bet, jei norėtųsi palikti tokį "argumentą" -> pateikite jį pagrindžiančią nuorodą.

"* Pats adaptavimas yra anachronistiškas (nepaisoma laikmečio): žmonių asmenvardžiai gyvenusių viduramžiuose adaptuojami į bendrinę lietuvių kalbą, kuri yra sunorminta tik 20 amžiaus pradžioje. Jei William Shakespeare ir buvo žinomas amžininkų lietuvių tai tik kaip Szekspyras ar Szekspyrius, nes raidės š 17 amžiaus lietuviškuose raštuose nebuvo. Lygiai taip pat nėra išlikę jokių liudijimų, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Henri Valois buvo amžininkų užrašomas kaip Henrikas Valua." -> iškart atsiprašau, bet ar čia išvis į temą? Arba kitaip sakant - kaip šiame "argumente" atskleidžiamas asmenvardžių sulietuvinimo 21 amžiuje problemiškumas? Paprastai sakant, man asmeniškai atrodo, kad šitas argumentas yra netgi pats prieš save. Visiškai nepaisoma 20 amžiaus laikmečio tautų pavasario fenomeno. Taip pat galima grįžti punktu atgal -> 11 amžiuje (greičiausiai) niekas nežinojo Lietuvos. Žinojo Litva, Litua, ar dar kaip. Mindaugą žinojo kaip Mendog, Міндоўг, Mindoug ... Tai gal ir mes 21 amžiuje anachronistiškai turėtume karalių Mindaugą vadinti Mendog'u ar Mendogu ar Mindougu? Tuo pačiu pagrindu siūlau trinti (ištrinu) ir "trūkumą" -> "Daugeliu atveju nėra žinoma ar lietuviai žinojo asmenį..."

"* Visuotinis vardų adaptavimas yra sunkiai suvokiamas ir sunkiai pagrindžiamas perrašant žmonių asmenvardžius, nieko bendro neturėjusius ir neturinčius su Lietuva ir lietuvių kalba." -> Kam jis sunkiai suvokiamas ir sunkiai pagrindžiamas? Jei kažkam sunkiai su suvokimu ar pagrindimu, tai nereiškia, kad tai reikia rašyti kaip enciklopedinę tiesą. Kita vertus, jei kažkoks filologas, ar kitas su adaptavimu susijęs mokslininkas sunkiai gali suvokti ar pagrįsti, tai tuomet reikia pateikti nuorodą. Kita vertus, ar "sunkiai suvokiama ir sunkiai pagrindžiama" iš vis vieta enciklopedijoje?

"Buvo pasiūlyta idėja lietuvių kalboje naudoti kirilicą. Carinės valdžios idėja buvo palaikyta, ypatingai palaikė Vilniaus generalgubernatorius Michail Muravjov." -> Kieno tai pasiūlymas? Kontekste šie sakiniai klaidina, tarsi ši idėja kilo iš lietuvių visuomenės. Būtina nurodyti kieno pasiūlyta idėja bei nuoroda į šaltinį.

Pašalinau dalį šališkiausių, nelogiškų "argumentų". Straipsniui dar trūksta daugybės nuorodų ir šališko stiliaus pataisymo į neutralų. /Mindaugas Šimkus/ 2013-03-03 10:18

Taigi, kad buvo prirašyta kažkieno asmeninių pamąstymų. Siūlau grąžinti straipsnio versiją, kuri buvo iki anonimo atlikto vandalizmo akto. Hugo.arg (aptarimas) 11:32, 3 kovo 2013 (EET)

Laba diena, joks čia vandalizmo aktas. Suminėti vien tik faktai. Visi anot jūsų "šališki" faktai yra išvestiniai. Tarkim, ar reikia pateikti šaltinį, kad 2 + 2 = 4, jei prieš tai buvo parašyta kas yra suma. Vandalizmas - tai sąmoningas kenkimas, kenkti net neketinau. Be to prieš tai buvusiame variante taip pat maža buvo šaltinių. Tad nežinau, kad straipsnio praplėtimas yra vandalizmas. Tiesiog klijuojamos man etiketės. Tačiau sutinku, kad žmogui įpratus prie adaptuotų asmenvardžiui nuoga tiesa apie adaptuotąjį asmenvardžio užrašymo būdą, jų dekonstrukcija gali atrodyti šališka. Nieko nepadaryti: tai tarybinių laikų (net ir ankstesnių laikų) reliktas, kuris liko lietuvių kalboje - aiškiai Zigmas Zinkevičius rašo. Šaltinis pateiktas. Rusiškos kultūros įtakos liekana - faktas, yra šaltinis, rusiškas. Taip tai trūkumas, nes nei viena (išskyrus ir latvius) lotynišką raštą naudojanti tauta taip nedaro. Ir šis adaptavimas latvių kalboje atsirado, dėl lietuvių įtakos, net akademikas Z. Zinkevičius tai pripažįsta. Tad jei Mindaugu Šimkumi prisistačiusimi ir atrodo viskas labai šališka - jau jo problema. Priešingai, šališkumu, galima įtarti patį Mindaugą Šimkų - yra prorusiškas, ir protarybinis, ir nacionalistas. O kad ant laiško užsieniečiui jo (t.y. užsieniečo) vardas nerašomas adaptuotai tai faktas. Ir reikia būti neišmanėliu to nežinoti. Įsivaizduoju situaciją: rašai laišką asmeniui Jeff O'Conell į USA (net šalies pavadinimas neverčiamas ant laiškų) ir ant voko užrašai Džefas O'Konelis - neabejoju, Jeff O'Conell nesupras kad čia jam.

• Dėl istorijos: taip, mokomes iškraipytos istorijos. Yra pateiktas šaltinis į Z.Zinkevičiaus darbą kur aiškiai parašyta, kad mes nežinome koks buvo praeities asmenvardžių tarimas - "kuris nelengvai išaiškinamas arba net nežinomas". Pavyzdys su Mindaugu yra visiškai netinkamas. Mindaugas buvo lietuvis, kurio vardas buvo užrašytas adaptuotai kitoje kalboje, tačiau pats vardas Mindaugas yra ne adaptuotoji asmenvardžio forma, o Rekonstruotoji asmenvardžio forma. Taigi asmuo prisistatęs Mindaugu Šimkumi nesuvokia šio skirtumo, o mokina...
• Verčiant iš lietuvių kalbos adaptuoti nelietuvių asmenvardžiai neprofesionalų vertėjų paliekami - faktas, ir tas faktas yra sąlygotas pačio adaptavimo trūkumo. Kas čia blogai? T.y. kur čia blogas argumentas iliustruojantis trūkumą?
• Nelietuvių Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių dalinis lietuvinimas (oficialiai tai vadinama nesugramatinta adaptuotoji forma) yra adaptavimo pasekmė, kad tai kelia įtampą - vėlgi faktas. Ką turime: Mindaugu Šimkumi pristatęs asmuo nesuvokia pats ką rašo. Tad prašau atstatyti buvusius pakeitimus. Jei koks argumentas nepatinka - prašau uždėti žymę "faktas", "šaltinis". Paieškosiu (ar kiti naudotojai paieškos) šaltinių ir paaiškinimų. Apskritai kaip galima paaiškinti, jei nebėra pačio teksto? --62.80.250.69 13:20, 4 kovo 2013 (EET)

• "Suminėti vien tik faktai" -> jeigu suminėti tik faktai, tai būk malonus nurodyk tų tavo tariamų faktų šaltinius.
• "tai tarybinių laikų (net ir ankstesnių laikų) reliktas, kuris liko lietuvių kalboje - aiškiai Zigmas Zinkevičius rašo." -> perskaityk apie enciklopedinį stilių. Juoju parašius būtų maždaug taip: Kalbininko Zigmo Zinkevičiaus nuomone/teigimu/manymu/(ar dar kuo iš tos serijos) tai yra tarybinių laikų <...> kuris liko lietuvių kalboje. (nuoroda į šaltinį).
• "net akademikas Z. Zinkevičius tai pripažįsta" -> Ohoho.. Jei jau Zinkevičius tai pripažįsta, tai vadinas taip ir yra :) Primenu, kad enciklopediam stiliuj, reikia rašyti: "(prof.) Zinkečiaus nuomone, tram param param"
• "O kad ant laiško užsieniečiui jo (t.y. užsieniečo) vardas nerašomas adaptuotai tai faktas" -> tavo įvardintas adaptuotos formos trūkumas buvo "* Adaptuotoji asmenvardžio forma negali būti naudojama pašte siunčiant adresatui tiek paprastą, tiek registruotą laišką į užsienį." -> Atleisk, bet neužteko protingumo ar tai kvailumo susiprasti, kad čia turėjai omenyje jog sulietuvintų vardo ir pavardės negalės įrašyti adreso eilutėje siunčiant laišką kokiam anglui. Iš tikro turbūt ir pats laiško turinys jam ko gero turės būti rašomas lietuviškai, kai pagalvoji... Na, bet kokiu atveju, tai tikrai rimtas trūkumas. Netgi manau vienas iš rimtesnių! Todėl, tavo nurodytą trūkumą tiesiog būtina įtraukti prie trūkumų, tik šiek tiek pakeisti formuluotę, kad kas nors kitas iš kvailumo ar tai protingumo neliktų nesupratęs jo gilios esmės. -> "* Sulietuvinti asmenvardžiai negali būti rašomi gavėjo adrese, siunčiant adresatui tiek paprastą, tiek registruotą laišką į užsienį." <> Bet nuorodos visgi reikėtų. Nes ką gali žinoti, o gal visgi galima nusiųsti laišką Džeimsui Kukui (kurio pase nurodyta JAMES COOK), jeigu tiksliai nurodai valstybę, miestą, gatvę, namo nr. :)
• "Dėl istorijos: taip, mokomes iškraipytos istorijos. Yra pateiktas šaltinis į Z.Zinkevičiaus darbą kur aiškiai parašyta, kad mes nežinome koks buvo praeities asmenvardžių tarimas" -> 1) esminis dalykas: istorija neiškraipoma vien todėl, kad kažkas kažkieno vardą ar pavardę prieš 100 ar 1000 metų (ar netgi prieš 1 dieną), ar tiesiog šiuo metu Zimbabvėj taria kitaip nei mes dabar. 2) Zinkevičius ne istorikas, o kalbininkas. 3) Tavo šaltinis yra ne į temą. Taip mes nežinome kaip prieš šimtmečius kažkas kažką tarė, bet tai, kad mes to nežinome ar kad žinome bet tariame ar užrašome savaip, savo kalba, istorijos neiškraipo niekaip.
• "Mindaugas buvo lietuvis, kurio vardas buvo užrašytas adaptuotai kitoje kalboje, tačiau pats vardas Mindaugas yra ne adaptuotoji asmenvardžio forma, o Rekonstruotoji asmenvardžio forma. Taigi asmuo prisistatęs Mindaugu Šimkumi nesuvokia šio skirtumo, o mokina..." -> Pala pala, o iš kur tu žinai, kaip tada karaliaus Mindaugo amžininkai jo šaukėsi? Gal Mendogu? O gal Mendougu? Nežinai, o greičiausiai(?) ir niekada nesužinosim. Tai ką - vėl istorijos iškraipymas? :) Ta tavo vadinama "rekonstrukcija", tai iš principo tokia pati konstrukcija ir toks pat adaptavimas iš dabartinės lietuvių kalbos žiūros kampo.
• "Verčiant iš lietuvių kalbos adaptuoti nelietuvių asmenvardžiai neprofesionalų vertėjų paliekami - faktas, ir tas faktas yra sąlygotas pačio adaptavimo trūkumo. Kas čia blogai? T.y. kur čia blogas argumentas iliustruojantis trūkumą?" -> Todėl, kad tai ne adaptavimo, o nekompetencijos problema. Jeigu tau tai neakivaizdu, tai pailiustruosiu pvz.: neprofesionalūs buhalteriai pridaro begale klaidų, o dėl to kalta sudėtinga mokesčių sistema; neprofesionalūs redaktoriai pridaro daugybe klaidų todėl, kad tokia sudėtinga lietuvių kalbos rašyba/skyryba.
• "Nelietuvių Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių dalinis lietuvinimas (oficialiai tai vadinama nesugramatinta adaptuotoji forma) yra adaptavimo pasekmė, kad tai kelia įtampą - vėlgi faktas." 1) Jei tai toks faktas, tai nurodyk šaltinius. 2) Įtampą kelia daugelis dalykų... Lietuviški, o ne rusiški gatvių pavadinimai Klaipėdoje, lietuviški, o ne lenkiški pavadinimai Vilniaus krašte, LIETUVOS PILIEČIŲ vardų ir pavardžių rašymas LIETUVOS valstybine lietuvių kalba. Va Latvijoj tokia įtampa, dėl vienintelės LATVIJOJE valstybinės latvių kalbos, kad net referendumas buvo... Kokių tų įtampų tik nebuvo, nėra ir nebus.. Bet tas įtampas veldamas į enciklopedinį straipsnį nepamiršk, kad jis turi būti parašytas neutralia enciklopedine kalba nurodant šaltinius.
• "Apskritai kaip galima paaiškinti, jei nebėra pačio teksto?" -> Tekstas tebėra. Pasirink savo versiją, suredaguok enciklopediniu neutraliu stiliumi, sudėk nuorodas.

apsilankyk (jei dar nebuvai): https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Enciklopedinis_stilius https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Verifikavimas (Mindaugas Šimkus, 2013-03-04 17:00)

Norėjau anksčiau parašyti atsakymą, bet neturėjau laiko, o dabar Mindaugas Šimkus parašė iš esmės tą patį, ką norėjau aš. Viskas taip ir yra, Vikipedijoje rašoma neutraliai, nurodant šaltinius, ir nesuradant įspūdžio, kad vieno ar kelių žmonių nuomonė yra plačiai paplitusi ir vieningai pripažįstama (ar atvirkščiai). Ar kad nereikšminga problema, kuria domisi keletas mokslininkų, yra labai svarbi pagrindinio straipsnio kontekste. Jei, tarkime kalbos sudėtingumas yra daugybės klaidų priežastis, bet tai nėra plačiai svarstoma problema, galima geriausiu atveju paminėti, kad X ir Y kalbininkai į tai atkreipdė dėmesį. Ir panašiai. Mindaugai, pasirašyti galite taip: ~~~~ --Nomad (aptarimas) 19:00, 4 kovo 2013 (EET)

Nutariau sutvarkyt šį straipsnį nuo pradžių. Pirmas dalykas kuris kliūva, tai gremėzdiškas pavadinimas „Adaptuotoji asmenvardžio forma“. Pagūglinau ir įsitikinau, kad jis niekur be šio straipsnio ir nuorodų į šį straipsnį – neegzistuoja. Lygiai tas pat ir su kito str. pavadinimu „Adaptuotoji vietovardžio forma“. VLKK vietovardžiai ir asmenvardžiai priskiriami tiems patiems, pagal vienodas taisykles lietuvinamiems svetimvardžiams (http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html). Tad natūralus klausimas – kurių galų Vikipedijoje reikalingi du straipsniai apie vieną ir tą patį svetimvardžių lietuvinimą, pagal tas pačias taisykles, tiek asmenvardžiam, tiek vietovardžiam, vandenvardžiam, kalnavardžiam ir t. t.

Straipsniai https://lt.wikipedia.org/wiki/Adaptuotoji_vietovard%C5%BEio_forma ir https://lt.wikipedia.org/wiki/Adaptuotoji_asmenvard%C5%BEio_forma neabejotinai turi būti sujungti į vieną, nes yra apie vieną ir tą patį dalyką - visų svetimvardžių lietuvinimą.

Kitas dalykas, tai pavadinimas. Aš siūlyčiau tą jungtinį straipsnį pavadinti (A)„Svetimvardžių sulietuvinimas“ arba (B)„Svetimvardžių adaptavimas“. Balsuoju už variantą A, nes toks pavadinimas būtų informatyvesnis ir platesnis.

Po visko: „Adaptavimo lygis gali būti įvairus^{[reikalingas šaltinis]}. Originalaus vardo perrašymas nenaudojant fonetinės transliteracijos, bet pridedant lietuviškas galūnes yra vadinamas sugramatinta asmenvardžio forma, pvz., Jamesas Cookas. Fonetinė transkribcija nepridedant lietuviškos galūnės yra vadinama nesugramatinta sulietuvinta asmenvardžio forma, pvz., Džeims Kuk. Šis būdas naudojamas užrašant ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius^{[reikalingas šaltinis]}."

→ Gramatinimas nėra adaptavimas, o adaptavimas nėra gramatinimas. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/gramatinimas.html. Arba kitaip sakant, „adaptavimo“ terminą VLKK naudoja tik visiškam sulietuvinimui, o „gramatinimo“ tik lietuviškos galūnės pridėjimui. Nereiktų painioti terminų, nes iš to kyla chaosas. Tačiau pakeitus pavadinimą į (A)„Svetimvardžių sulietuvinimas“ - straipsnyje galėtų būti ir adaptavimas ir gramatinimas. Mindaugas Šimkus (aptarimas) 22:36, 20 kovo 2013 (EET)

Iš principo pritariu, kad pavadinimas keistinas, nes šiuo atveju žodžio forma vartojimas man panašus į barbarizmą (nes iš VLKK nutarimu aiškėja, kad jokios "formos" tiesiog nėra). Turėtų būti tiesiog „Asmenvardžių adaptavimas“. Jei kalbam tik apie lietuvių kalbą, tai galima pavadinti „Asmenvardžių adaptavimas lietuvių kalboje“ (šiuo atveju nebūtinai užsienietiškų, juk daugelis archaiškų ir bet kaip rašomų lietuviškų pavardžių irgi buvo "lietuvinamos" gramatiškai). Dėl vietovardžių ir asmenvardžių neatskirties nepritarčiau. Jei galima pakankamai prirašyti ir vienu ir kitu atveju, tuomet teisingiau objektus atskirti, juolab, kad adaptavimo taisyklės gana skiriasi abiem atvejais, pvz., jei galima rašyti Jamesas Cameronas, vargu ar galima rašyti New Yorkas. --Submixster (aptarimas) 23:25, 20 kovo 2013 (EET)

Visi svetimvardžiai (asmenvardžiai ir vietovardžiai) sulietuvinami pagal tas pačias taisykles. Tuo galima įsitikinti čia http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html ir čia http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/gramatinimas.html. Visos JAV valstijos protokoliniu nutarimu yra adaptuotos http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/jav-valstijos.html. „adaptavimo taisyklės gana skiriasi abiem atvejais“ → Adaptavimo taisyklės nesiskiria (prieš tai duotos nuorodos). Jūsų duotas pavyzdys yra lietuvinimo būdas žinomas kaip „gramatinimas“, o tai ne tas pats kas adaptavimas (prieš tai buvusiam komentare tai jau rašiau). Be to, visų JAV valstijų pavadinimai VLKK protokolinių nutarimu (http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/jav-valstijos.html) rašomi tik adaptuoti (originalūs gali būti nurodomi skliaustuose) ir jų pavadinimai lietuvių kalba jau laikomi tradiciniais.

Lygiai taip pat ir su svetimvardžiais, pvz. Charlemagne / Karl der Große / Carolus / Karolus Magnus → lietuviškai Karolis Didysis, o ne Charlemagne'is :)

Panašu, kad paprasčiausia, tiksliausia ir neutraliausia būtų tiesiog sukurti str. „Svetimvardžiai“ (http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai.html). O jame jau būtų galima sutalpinti viską ką reikia šia tema. Nes dabar padarytas dirbtinis skaidymas.

„šiuo atveju nebūtinai užsienietiškų, juk daugelis archaiškų ir bet kaip rašomų lietuviškų pavardžių irgi buvo "lietuvinamos" gramatiškai“ → Na, jei žinai šaltinių, tai galėtum ir tai įtraukti. Tik klausimas ar tai būtų prie svetimvardžių, ar prie ko kito (pvz., tiesiog prie archajiškų žodžių sutvarkymo pagal nūdienos taisykles). Aš lieku prie paskutinio savo siūlymo „Svetimvardžiai“.

Po visko: Ačiū Nomad – jau pasirašinėju paprasčiau :) Mindaugas Šimkus (aptarimas) 09:42, 21 kovo 2013 (EET)

Tai kokios dar konkrečiai problemos likusios ir ar bus kas jas pataiso? :) --Nomad (aptarimas) 17:32, 18 liepos 2013 (EEST)